Taigi, pakeitėm pastogę. Naujas adresas - Indarra gatvė, Taperoo. Tai vistiek Adelaidė, tik priemiestis kitas.
Išmainėm patogumą paprastumo atžvilgiu į patogumą erdvės ir veiklos atžvilgiu. /irgi mat - žmogui visada reikia patogumų, tik tie patogumai gali būt visokio plauko.../
Paprastumo patogumas ankstesnėjė pastogėjė buvo 'be rūpesčių'. Netoli miesto centro, gali rinktis tarp tramvajaus, autobuso ir taksi, viso labo trys kambariai - greita apsišluoti ir voratinklius nukabinėti, ir netgi remontas ką tik baigtas - gyvenk ir žvenk!
Naujoj pastogėj remontas/rekonstrukcija labai peršasi... Net vonios čiaupai taip užragėję (australai kratosi vonių, mėgsta dušintis), kad pamėginus atsukti su raktu, čiaupas visai nuo vamzdwio atitrūko. Bet kita vertus vietos veiklai į valias - kieme dirbtuves galima įsirengti, ir kai kokias daržoves auginti, namas 50-jų statybos, du kart pristatinėtas, turi šešis kambarius neskaitant virtuvės, tris vonios ar dušo kambarius... kelias sienas išgriovus ir dar truputį pristačius, bus netgi labai jauki ir erdvi gyven'vietė. Veikos yr bent penkiems metams.
Ta ir žiūrėk kokio patogumo žmogui reik... patogumas 'klasikiniu' požiūriu yr gražus pažiūrėt. Gal į užtarnautą poilsį išėjus toksai gerai tinka. O kol rankos ir kojos juda, žmogui veikla yra sveikinanti. Neveltui Čekuolis pastebėjo kad karų ir nepritekliaus metais depresijų nebūta. Tai tik pastarūjų dešimtmečių patogumo rykštė.
Užtai ir keliu stiklinę vandens - nerkim nesidrovėdami į įspūdžių ir veiklos sveikinantį 'dušą'. Ir raskim tame savitą patogumą, ramybę, atidumą.
