Pagaliau ruduo

Pagaliau matos, uodžias, jaučias ruduo.

lyja. visą dieną.

atvežtiniai medžiai barsto geltonai-raudonus lapus; čiabuviams - nei motais.

tanybą paliekant lauke jau sutemos.

bet ruduo kitoks, žinau - sniego nebus.

Atleisk

pavasario-rudens virsmas yra gera proga atsitokėti... nuo kasdienio ėjimo-vežimo. Praėjusią savaitę susikaupiau pasnykui. Neblogai gavos - kadangi tarnyba kasdien šaukė (o kad atsilieptum -vitaminu reik), tai apsiėjau su vandeniu vaisiais ir daržovėm, be duonos/grūdo. pravertė.

skype'u, mail'u su draugais ir artimaisiais tėviškėj bebendraudamas užuodžiu įtampėlę - ar dėl ekonomikos, ar dar dėl ko. O užvakar susimąsčiau ir apie tempimą įsimetusį man į strėnas... matyt neišvengiama, kai imi gyvenimą Tvarkyti (o ne gyventi). Kai imiesi rėdyti kitiems (ir sau) kaip čia kas bus, kaip turi būti, užsiimi kažko laukti... įsėlina įsitempimas. Ir nekeista - ar galėtum įsivaizduoti buldozerį žemes stumiant, ar arklį plūgą tempiant be įtampos? Aišku - kartkartėmis įsitempt būtina. Bet svarbu, kad neužmirštum ir atleisti. Nes įtampėlė kaip kalkės - nejučiom gali visą kūną apsluoksniuoti, o kartu - ir mintis.

Kad taip neatsitiktų, reikia atsitokėti ir atleisti. Atleisti sau, ko nespėjai/negebėjai padaryk, atleist kitam - kad anas kitaip galvoja, atleist valdžiai - kad gyventi nėra geriau, atleist laikui - kad nesigęžia atgal. Taip įtempimą atleisti.

O atleidus pastebėk - ir kvėpuot eina giliau, ir žengt lengviau. Ir prireikus įsitempt - ne griekas ! Viskas yra gerai :-) Atleisk ir dar padėkok, tik čia ir dabar - saulei, kad pateka; vandeniui - kad bėga; artimui - kad gyvena; duonai - kad maitina; medžiui - kad pavėsina; rankoms - kad lankstos; galvai - kad blaivos.

Velykoms kiaušiniai - tik šokoladiniai

Australu tikėjimas - ateizmas. Net keista kaip pašnekovas užplaukus bet kokiai religinei užuominai skuba paminėti - ne, aš ne krikščionis; arba - su Velykų švente nieku būdu nesveikina. Sako - gerų išeiginių, arba Velykinės pertraukos. Tai ypač apie tikruosius - čia gimusius Australus, kurių ir tėvai čia gimė, ir seneliai, o proseneliai tikriausiai buvo iš Britanijos deportuotais kaliniais arba jų prievaizdais. Tik naujieji australai, tie etniniai (kaip save kartais vadina) - italai, graikai, kroatai, lietuviai, atsikrautę pokariuose - jie nesibodi savo šaknų ir prielankumo savo tėvų tikėjimui.

Taigi keliaudami "Velykų pertraukos" metu tikrų margučių niekur nesutikom. tik žibančia folga apvyniotus šokoladinius kiškius ir marmeladu užtaisytus "kiaušinius". Visgi neapleidžia tas įspūdis apie australija - beprotiškai erdvi ir sena (vos ne pramotė) gamta, sekli ateivių visuomenė, ir iš namų išvarytų čiabuvių apkramtai.

Na apie juos - čiabuvius jau nemažai rašiau. Stebiuosi jais, žaviuosi, bet pripažįstu, kad jų civilizacijos mes suprasti negalim. Per didelė praraja. Kai kapitonas Kukas prieš du šimtus metų 'atrado' rytinę Australijos pakrantę, paplūdimy žvejoję aborigenai tik galvas pakėlė ir.. toliau sau žvejojo. Jiem neegzistavo vakar diena, nei rytojus (jie apsiėjo be tokių savokų), jie nesėjo, nepjovė, neprekiavo, nekariavo... tūkstančius metų. Gyveno viena koja čia, o kita - Dream Time -mistiniame/dvasiniame padavimų-pasakų pasaulyje. Nemaža dalis jų neišlaikė civilizacijų sankirtos. Nuginėm juos nuo žemių, apkrėtėm ligom. Dalį išgalabijom - nes gėrė vandenį, kuris reikalingas mūsų bandoms. Mūsų ekonomikos vystymui. Tai pačiai, kuri nuo augimo ir melagingų pažadų dabar trūkį gavo.

Politiškai aborigenų dabar atsiprašinėjama, bet jų gyvenimo būdo sugrąžinti valia nepavyks. Užtai ta stigma ateivių australų dvasią turbūt sekina.. aišku nesąmoningai. O gal ir gerai - labiau suvoki, kad tik svečias esi gyvendamas šioj žemėj.

Saugu čia, gražu. O gamta kaip veža! Už tai ir važinėjomes ištisas šašias dienas. Pirmiaus traukėm į šiaurę - Flinders Ranges, bet pora naktų ten kempinge-stovyklavietėj panakvojus... atšipo polėkis. Viskas labai pritaikyta - keliai, dušai, takai.. trečią rytą anksti, Alexai autobusėlyje dar miegant, išvairavau iš stovyklavietės pagal planą - link kitos, dar šiauresnės-šaunesnės stovyklavietės už 100km, ir garsios pakelės užeigos, kur Holivudas daug filmuoja ir atmosfera ypatinga (pasak turistinio gido-lankstinuko) ... pavažiavau saulei tekant 15 km.. ir, jausmas ne.. ne tai..

... tad pasukom iš kelio dėl takelio. Į Rytus, duobėtu žvyrkeliu. tai jau kas kita! 200, paskui dar 200km... net ne žvyrkelis, tik pagreideriuota žemė... visą dieną nesutinki kitos dvikojos ar ratuotos dvasios, tik viens kits vienkiemis-sodyba, kaip oazė, kas 70km pasitaiko. Užburiantis, kerintis Australijos peizažas, nieko nepridėsiu. Žemė-pramotė.

Velykos Kalnuose

Artėja šventės metas. Pavasario šventės, tikėjimo ir vilties šventės.

Šiame krašte tai rudens šventė. Mudu ta proga keliausim - žiūr. Google "Flinders Ranges", ieškoti vaizdų.

Linksmų Margučių!