Friday, February 27, 2009

Orai ir skersvėjai

Adelaidėje siaučia festivalių sezonas - kovo mėnuo! Atviro oro teatrų festivalis "fringe" - atsieit smagus ir komiškas kaip Edinburgo (cituoju vietos poniutes), pasaulio tautų ir "pavažiavusiųjų" muzikos festivalis "womadelaide", prancūzų kino festivalis ir dar keli fest-liai, kurių nei pavadinimo nei temos nežinau.

Tuo tarpu orai:  tai normalu / tai karšta (+37 ir pan).  Vietiniai sako - na nebūdavo pas mus tokių karščių iki šiol, tad ir pripratom maloniaišiltam ore festivalius rengti. O štai jau antri metai iš eilės - netikėtos karščio bangos! Tau, atvažiavėliui (Pov-Paul), turbūt nesuprantama, kodėl mes tokiam karštyje Adelaidės miestą įkūrėm.  Taigi nebuvo taip karšta, buvo tik maloniai šilta, kuomet čia patogiai-ilgam įsitaisėm.

Aš dėl karščio nepatogumo neragauju. Prie visko galima priprasti. Kai nėra dėl ko dejuoti, žmonėku papročiu gali dejuoti dėl bileko - dėl balandžių, apkakojusių palangę...  Atsimeni Girinį iš seno multiko? - šiuš iš čia! - mišką saugau nuo triukšmo ir klegesio! Gyvenk žmogau ir mylėk-nustebk-šypsokis.

Pagaliau prisiruošėm pažiūrėti kiną - slumdogmillionaire (šiukšlyno šuva-milionierius). Tikrai paliko stprų ir vertą prieskonį mintyse. Man gerai atliepė užpernai trijų savaičių klajonę Indijos šiaurėje. Žmonių padermės džiunglės - ir šiurpu ir gražu. Kažkada klausiau radio laidą per BBC  apie antrinių žaliavų perdirbimą Bombėjuje - vietos amatų forma. Perdirba viską - iš silkės konservų dėžutės skardelės gamina suvenyrus ar stogo čerpeles. Gajūs gi esame, kai aklinkybės prignybia uodegas. Tuo tarpu  paskaičiuota. kad J.Amerikos Valstijose ką vartotojau nuperka - po šešių mėn 99% to "gero" jau ilsisi šiukšlyno žemelėje.... ot kad taip paplistų komunos mainai (kaip knygų mainai) - jei matai, kad drabužio ar daikto per pastaruosius 6 mėn neprireikė - nešk į mainų banką. O kai prireikia ko nors - eik pirma mainų bankan; ir tik jei nerasi ten ko reik - džiūgauk shopinimusi promenade. tik kad tie vartoti daiktai turi savitą prieskonį... ir kažkaip (mainų banko-klubo naryste ir apyvartos apskaita) reiktų prilaikyti narius nuo smaguriavimo, antraip netruktume skrynias ir podėlius užpildyt praktiškais, bet nenaudojamais "antrą gyvenima gyvenančiais žaisliukais". Echh.. esu gi deficitą dar ragavusios kartos atstovas - ką čia šneku....  Bet Bombėjuje irgi žmonės gyvena. Rekomenduoju pažiūrėt tą filmą apie šiukšlyno šuns istoriją.  

Kitui kampu - vienam seminare apie klimato kaitą propesorius ir sako: metas keistis paradigmai apie ekonomikos nuolatinį augimą pasaulyje, nes nuo 2030-2050ųjų augimas iš plačiai paplitusių gamtinių resursų techniškai nebebus įmanomas... vat tai tau... prie kauptuko ir plūgo gal negrįšim, bet verta stebėtis į ką gi viskas pasikeis.  Australijoje elektos ir vandens kainos jau šiais metais žada pakilti 15-23%. Ir tai tik šiais metais, ir ekonominė krizė čia mažai kuo dėta, kaina kyla dėl resursų ribos ir gamtos taršos ;-)   kurgi ten - "nusipelnėm gyventi geriau!"

Tuesday, February 24, 2009

Įprastumas

Kai pajunti, kad prie tavęs sėlina įprastumas - pašok, garsiai surik, pasipurtyk, pakratyk rankas ir kojas. Nes įprastumas - gaji bacija: apkrės ir jau nepajusi kad sergi chroniškai. 

Kažkus esu girdėjęs žodžius (tuomet perskaičiau, bet neįsiprasmino): žmogui svarbu neprarasti gebėjimo stebėtis. Stebėtis - Stebėti - su Nuostaba...  Gražus žodis "nuostaba". Anglai kaži ar tokį turi... žinau tik surprise - man skamba kaip siurprizas. Ne ... ne tai.

Kodėl apie tai rašau? Matyt pajutau įprastumo alsavimą. Išgirtasis australijos gyvenimo būdo "kokybiškumas" (kabutėse - nes viskas yra santykina) daro savo. Patogi rutina. Nieko sukrečiančio. Net ir gaisrų šėlsmas čia priimamas kažkaip "minkštai", pragmatiškai ir be dramatizmo - na, sudegė namai, na, žmonės ir valstybė padės, vargo nieks napatirs, tik patogumas kuriam laikui sumažės.

Nesakau, kad būtina kančia ar avantiūros. Pakaks, jei neprarasi gebėjimo stebėtis. Ir Saulėkaitą, ir Liūtį ar Pūgą priimti su Nuostaba.  tai vitaminas nuo įprastumo bacilos.

Friday, February 6, 2009

Thursday, February 5, 2009

Tarnybos kambariokai

Adelaidės 'senamiesčio' šiauriniame sparne, tarp pėsčiųjų pirkinimosi promenado ir vyriausybės namų, penktame devynaukščio namo aukšte įsikūręs "anglinės planeta" biuras. Išaušus darbo rytui  "planetos' tarnautojai suvažiuoja tarnybon - kas automobiliu, nors parkavimas mieste skaudžiai brangus, nebent kontora moka, kas autobusu ar tramvajum - 2 val. visose transporto rūšyse (net traukiniuose) galiojantis bilietelis kaštuoja 5 litus (ekvivalentu), o kas - dviratuku. Dviratukus čia myli. Iš maždaug 15-os tarnautojų net 5 ar 6 kasdieną mina pedalus.

Aš vis myniau pedalus, bet vieną gražų savaitgalį pasigedau namo kieme prie stulpelio prirakinto dviračio. Gi "artimas" nukosėjo. Išminčiai sako - pasivyk "artimą" ir paklausk, ar nenorėtų jis ir palapinės į komplektą prie dviračio. Bet nemačiau aš jo - tai ir nepaklausiau.
Netikėtumas kitas - kad policija dviratį surado (lombarde. - tiesa, be atšvaitų, žibintų ir bagažinės) ir grąžino man... bet tuomet jau prasidėjo nežmoniški karščiai tai tarnybon pastaras dvi savaites riedėjau autobusu.

apie ką aš čia...? a! - kambariokai.\\
taigi: vienoje kontoros patalpų sėdžiu kartu su Estebanu - argentiniečiu, prieš 4 metus atvažiavo į Adelaidę studijuot, tai ir pasiliko su žmona gyvent čia, pasibaigus studijoms; ir Debbie - australiete, tinklamuolio sporto veterane (moteriška krepšinio versija - nereikia kamuolio vesti, galima tik pasuoti), atsakinga už kontoros kasdienį veiksnumą. Estebanas - atsakingas už žinių vadybą. Na o mano daržas - mokymas,  mokymasis ir pagelbėjimas kitiems mokinant kitus. Toks tai internacionalas. Buhalterijoj dirba kinietė mergica, rinkodaroj - singapūrietė, jos vyras irgi singapūras- audito paslaugų skyriuje, o audito tyrimų vadovo sužadėtinė - rumunė. Susitiko ir įsimylėjo anie būdami stažuotėje Japonijoj. Na, nesiklaidinkim - direktorių lygoje visi australai. Skersai ir išilgai susikalbame angliškai.