Įsiterpimas - 'an Insertion'

Along the chores of mundane life I mostly experience through our own perception. 'Others' do their own thing, and that may or may not affect my perceptions. Is that right? Or everyone affects everyone else anyway?
This morning I can't stop thinking on how human beings can/do affect each other in a positive way, without an active intention. Just by being aware and open. Here's how it started:
At 2am my mobile went off - a friend on the other side of the world saw my skype id is 'on' and assumed I'm awake and doing things late at night. I wasn't, but then I felt awake and we had our ten minutes conversation. He shared with me some stuff he is doing, he is experiencing.
I could not fall asleep any longer. Hearing of his experiences somehow blended with the things going in my mind for the last few days, and made me realise where I was going wrong. Or where I could go better ;-) In my attitudes, my perceptions, in the life's practice. Thanks buddy, I'm sure it happened unintentionally from your side. On the other hand - the fact that you picked 2am time on my part of the world, allowed your input to come in when I was most aware, with the daily chores guards down, half asleep though...
In some professional language it may be called 'an intervention'.  Does not sound right to me. Not for this kind of occurance. An 'intervention' to me has an overtone of someone stepping in intentionally, from a perspective of 'oh I know how to fix this', or a meeker intention 'let me try this, hopefully it will work'. No. no and trice no! In this case it's an 'insertion', from Lithuanian 'įsiterpimas'. Lithuanian has another word closer to the meaning of 'intervention' - 'įsikišimas'. It's like 'sticking your nose in My stuff'...
An 'insertion' (įsiterpimas) happens without breaching or crossing  one others boundaries. And makes it such a good developmental experience!  Providing both parties have their guards down, are 'aware and present' (to a degree of course, there is always other stuff going on) and are having a conversation about their authentic experiences. I such an instance it does not matter who is talking and who is listening, both are students and practitioners of life, with their boundaries open, as well as eyes and ears.
That's all nice and positive. Next question comes - how it can be extended to situations when one of the parties is not in a positive mood. There could be a variety of things on the surface - anger, fear, resentment, depression. Can the open, aware, guards down conversation happen under these circumstances? Or will the 'surplus positive' party will drain itself [be at a loss] without getting anything in return? And end up resenting the exchange? I suspect a return exists, even it may not feel positive at the time. V.Frankl rephrased: 'a sense of suffering or loss opens a tremendous opportunity to learn, develop, grow as a human being'. The trick is to stay authentic, free of attitude, free of expectations.
See how we go. I's  6:30am now, a Good Morning!
 
 

Speaking from an Attitude

Over the last couple of day I watch myself - how often do I 'speak from an attitude'. Not sure where did I pickup this notion, must have read in some book or overheard on the radio. It's about communicating your one's attitude and expecting a change in the outer reality.  It's like living in a castle. watching things from the watchtower and yelling down on peasants, friends and adversaries.  Try to turn it upside down and see - from the 'peasants' attitude you are no more than a git stuck in a bell tower, yelling your head off.
Of course I'm exaggerating ;-)
But I find it useful to observe your 'speaking from an attitude', when you converse with the close ones, with a friend, a stranger, or when you are consulting with a client. Are they looking for someones attitude? Well... hard to tell. (S)He might ask for an opinion, or appreciate a reflection.
What is the option, if you want to avoid speaking from an attitude?

At the start of a new week! :-)
 

SunDay

At times this world seems to be full of madness. And a dedicated effort to engage it with all your senses and good reason  - fails to respond in a way I'd consider adequate. Oops! I don't mean the whole world under the sun! It's about the 'civilized', the industrial layer of the world in gross :-) The birds, flowers, fish and humanists still seem to behave in a fair way.
One good task/practice in this condition is to focus the effort on preserving and making better the one bit of the world you have sole control and responsibility of - the YourSelf.
Call me SelFish! :-)  But if we fail to get peace and truth into this bit, what chance do we have when we are expecting reason and peace in the wider surrounding?
Making sure your motives, your intentions and your 'base camp' are pure. Following through, and finding the spot where the clear stream turns into muddy waters. Some of the pollution sources may still be in your base camp! Plenty to do, with love, but not with drive-achieve aspirations.
God Morning SunDay! I'd better go and turn the compost heap over, before the next stream of weekdays kicks in :-)

Žmogus ieško tikrumo?

Haha! Permainų pasaulyje pasikliauti tikrumo ilgesiu ;-) Kipšo pramanos!
Sukdamas autobusėlio vairą į Indarra kiemą pamačiau kaimyną Larry, krovininį vežimėlį beridenantį, prošal.
Stabtelėjau paplepėt.
Dar tik rytas, 9 val., aš grįžtu iš laivės dirbtuvių, kur aplankiau Bazą, nuboginau jam mikrobangę sumuštiniams šildyt. Netrukus sėsiu prie stalo mokymo programų ruošt - naujas toks užsiėmimas. Viliuosi - nelaikinas. 
Su Lariu užmynėm temą apie Kaitą ir Permainas... Lariui 70šmt, buvęs suvirintojas, vietnamo karo veteranas, mažo kolūkio vedėjas, ir šiaip - žmogus, kaimynas... tiek to. Taigi - kaita. Sako aborigenai kitaip gyvenimą gyvena/mato.  kai Laris buvo jaunas, į jo gimtą mažą miestuką užklydo aborigenų tuntas. Seniūnija susirūpino jų gerbūviu ir pastatė jiems tuziną namų, na iš plokščių. Surenkami, tokie, namai.
Ogi naujakuriai tuos namus suvartojo per penkis žiemos mėnesius - sukūreno... Matyk - sėdi kambary, oras atvėso į pavakarę, reikia malkų - tai eik, nukelk duris nuo vyrių, bus prakurai... Akmeniniai Žmonės...
Mes - Dalginiai, to neperprantam. O jie - sukūreno 'malkas', atėjo pavasaris, ir toliau patraukė. Walkabout.

Betgi nesibodim mes paukščiais, netgi širdį mums glosto jų čiulbėjimas, ir dvasią pakylėja mintys apie jų skrydžius, keliones, ir migravimą be sienų. Bet nemūsų martynų toks gyvenimas. Mums psichiškai reikia pastovumo, numatymo, stabilumo ne dienai, ne dviem, o metams, Ateičiai, pencijai... Pasakyk voveriai kad riešutų žiemai nekauptų! Aišku ji nesupras tavo vogravimo, bet pasakyk, kad šitoji drevė jos 'nuosavybė', ir kad ji turi išplėsti savo riešutų atsargas dar į kelis sandėliukus, ir kad pradėtų riešutais prekiaut... ji (voverė) tik pirštu (nagu) į smilkinį pabaksnotų.
Matyt mes, 'dalginiai', atsiskyrėm nuo 'akmeninių', kai užuot keliavę toliau, pradėjom grūdus auginti, duoną kepti, na.. ir kariauti dėl platesnių dirvonų.
Tai neverta stebėtis namudinių ambicijų stoka aborigeno pasaulyje.
Ir neverta pergyvent, kai rausvaodžio pasaulis pradeda linguoti permainos vėjuje.

Geros dienos, Larri, ir ačiū už Temą :-) 

Keičiam kursą

Bana ir Baz keliai išsiskiria kuriam laikui...  Baz lieka prie laivės statybos, o Bana vėl kimba į konsultanto-trenerio švarkelį ;-)

 Laivas tuo tarpu atrodo taip: 

 O čia - kapitono tiltelis 'aukštyn kojom'

Baz ir Bana stato laiva

Laivo statybos dienorashtis

Patogumas

Taigi, pakeitėm pastogę. Naujas adresas - Indarra gatvė, Taperoo. Tai vistiek Adelaidė, tik priemiestis kitas.
Išmainėm patogumą paprastumo atžvilgiu  į patogumą erdvės ir veiklos atžvilgiu.  /irgi mat - žmogui visada reikia patogumų, tik tie patogumai gali būt visokio plauko.../

Paprastumo patogumas ankstesnėjė pastogėjė buvo 'be rūpesčių'. Netoli miesto centro, gali rinktis tarp tramvajaus, autobuso ir taksi, viso labo trys kambariai - greita apsišluoti ir voratinklius nukabinėti,  ir netgi remontas ką tik baigtas - gyvenk ir žvenk!


Naujoj pastogėj remontas/rekonstrukcija labai peršasi... Net vonios čiaupai taip užragėję (australai kratosi vonių, mėgsta dušintis), kad pamėginus atsukti su raktu, čiaupas visai nuo vamzdwio atitrūko. Bet kita vertus vietos veiklai į valias - kieme dirbtuves galima įsirengti, ir kai kokias daržoves auginti, namas 50-jų statybos, du kart pristatinėtas, turi šešis kambarius neskaitant virtuvės, tris vonios ar dušo kambarius... kelias sienas išgriovus ir dar truputį pristačius, bus netgi labai jauki ir erdvi gyven'vietė. Veikos yr bent penkiems metams.

Ta ir žiūrėk kokio patogumo žmogui reik...  patogumas 'klasikiniu' požiūriu yr gražus pažiūrėt. Gal į užtarnautą poilsį išėjus toksai gerai tinka. O kol rankos ir kojos juda, žmogui veikla yra sveikinanti. Neveltui Čekuolis pastebėjo kad karų ir nepritekliaus metais depresijų nebūta. Tai tik pastarūjų dešimtmečių patogumo rykštė.

Užtai ir keliu stiklinę vandens - nerkim nesidrovėdami į įspūdžių ir veiklos sveikinantį 'dušą'. Ir raskim tame savitą patogumą, ramybę, atidumą. 

Rudenėja

Adelaidėje pagaliau oras rudenėja - šiandien lyja visą dieną. Lietuviškam palyginimui - tai lyg būtų pirma lietinga diena .... spalio pabaigoj! Klimatas visgi paikina - iki šiol galima buvo apsieiti su šortais ir trumparankovėm.

Apie ką aš čia - apie orą?! Lyg nebūtų apie ką bekalbėti ;-) Na ką gi daugiau papasakojus... Va - įdomi patirtis organizuojant pastogės pardavimo pirkimo sandorį.  Įsivaizduoji - čia procedūros organizuotos pritraukiant tiek tarpininkų, kad pirkėjas niekada, kartoju - niekada! nesutinka pardavėjo akis į akį.  Jei kas nors bando pažeisti šią tradiciją - Ohoho! Taip nedera! Taip neefektyvu!
Įdomu kur glūdi šaknys tokios tradicijos? Ar dėl to kad pirkėjai-pardavejai linkę vienas kitam sukelti 'nepatogių' akimirkų?  Principas - bet kokį derybinį klausimą vienas kitam perduodant per tarpininkus apsidraudžiama nuo šiurkštaus balso tono, nuo nekuklaus skambėjimo, nuo triukšmo ir mašinų ūžimo...
Tarpininkai pasiima 2-3% nuo pirkinio sumos... nenuostabu kad paslaugų sfera klesti.

Ir visgi primena "Drąsujį Naująjį Pasaulį"... Patogus Vartojimas... duomos ir žaidimų. Paralelę stiprina triuškinantis populiarumas TV laidų apie regbį (austr.futbolas) ir maisto gamybą.

Šiandie šeštadienis, Adelaidės centriniame turguje nusipirkau juodos ruginės duonos 'forminį' kepaliuką ir pasitrumpinau ševelūrą pas kirpėją pietų korėjietį. 

Matador įgula

Iš kairės į dešinę:
* Eric - mano prietelius nuo Miss Saigon laivės laikų. Kilmė - britas, tarnyba - ūkvedys moterų kalėjime, myli buriavimą, vaikščiojimą ir dviratinėjimą gamtoje. Postas - Matador pirmagalis.
* Roger - tikras ozis, megsta kalbėt apie moteris ir žvejybą. Tarnyba - stogo gegnių projektavimas. Postas - prie suktuvų, laivės 'tiltelyje'.
* Paul-Povilas - naujas australas kilmės lietuvis. Tarnyba - statybininkas. Postas - laivės stiebas.
* Nic - jaunas ozis, kaupia gyvenimo patirtį. Tarnyba - surenkamų namų montuotojas. Postas - prie pagrindinės burės trauktuvo, laivės 'tiltelyje'.
* Mike - ex. naujazelandietis, laivės savininkas. Tarnyba - tatuiruotojas. Postas - vairininkas ir kapitonas. Ant kranto jo antra pusė Morag - kilmės iš Škotijos.

Naujuosius pasitikom Perthe - vis 3 valandom arčiau gimtinės

Antraštėje parašiau "gimtinė", nors jau kilo ranka rašyti "arčiau Europos". Tikrai esam gaublio kitapusėj! Sutikus pakeleivį savo kilmę galiu pristatyti įvairiai: iš Lietuvos, iš užjūrio (from overseas), iš Europos. Iš Europos ko gero suprantamiausias įvardijimas... nes pašnekovas gali būti iš Amerikos, iš Indijos, iš Argentinos, iš Salomono salų, ar iš Vakarų Australijos.
Australija yra minikontinentas, o šalys jame net kelios. Pietų Australija su sostine Adelaide viso labo viena valstybėlė.
Vakarų Australija - nuošaliausia kontinento valstybė. Sostinė Perth - nuošaliausias didmiestis pasaulyje... nuo Perth'o iki kito artimiausio miesto su bent 300k gyventoju - 'tik' 2700 km.
Naujuosius pasitikti nukeliavom į Perth.
Žiū nuotraukų ALBUMĄ su komentarais