Kalėdų dieną Pietų pusrutulyje

Kuičiuosi -ką gi daugiau beveikiame

Buvau /esu/ užtilęs savaitraštyje jau kuris laikas.
Ką beveikiu? Gyvenu - tik tiek. Kuičiuosi, kapanojuosi, kartais ropščiuosi.
Kas yra išmėginęs laipiojimą uolomis - galima palyginti su tuo rupesčiu, kai esi įsitvėręs 'visomis trimis', o ketvirtąja (ranka) - ieškai, sieki sekančios atbrailos, į kurią netrukus įsitversi ir link jos palaipsniui perkelsi visas likusias trejas galūnes...
Kaikurios atbrailos - tik laikinas atspirties taškas, kitos - malonios oazės trumpam poilsiui, bet netrukus vėl - sujundi ir akimis pradedi matuoti kitų atbrailų patrauklumą.

Žmogui gi reikia - ir poilsio, ir įkvėpimo, ir iššūkio ir rutinos. Toks smačnas gyvenimiškas kokteilis... Ir rutiną reikia prižiūrėt, ir į dangaus baltumą kartais dirstelt. Kiek prakaito belietum - jis baltas ir gaivus.

Sugrįžęs iš kelionės Lietuvon, atsispyriau nuo pusetatinio konsultanto vaidmens - labai jau vargino tas falšyvas 'patogumas'... pažiūrėt kad ir gražu, bet ir pinigų maža, ir prasmė abejotina. Atsispyriau ir radau kitą veiklą - būsto tvarumo (ekonomiškumo) vertinimas ir gerinimas. Pradedant elektros taupymu - su ekonomiškom fluorescentinėm lemputėm ir baigiant vertinimu-dokumentacija, kuri suteikia namui 'žalių žvaigždučių' reitingą.
Kaip bežiūrėtum - Australija stebuklų šalis. Pvz.: valstybė inicijuoja ir sponsoriuoja kiekvienam namui ir butui taupių lempučių už 150 Lt, vandens taupymo prietaisų - už 400 Lt, termoizoliacinės vatos už 2500 Lt, vertintojo paslaugas už 400Lt (2 valandų darbas) ir dar suteikia 20 000 Lt. beprocentinę paslaugą visokiems kitokiems pagerinimams.... nes australijos indėlis/vienam gyventojui į pasaulinį šiltnamio efektą yra didžiausias pasaulyje...

Per dieną tenka pamatyti 5-10 būstų, ir jų gyventojus. Pagaliau prasidėjo intensyvesnė pažintis su Populus-Australus. Ohoho kaip įdomu. Margumas gi to sociumo: baltieji australai pensininkai, imigrantai (graikai, italai, kroatai ir t.t.) australai pensininkai, baltuju australų vaikai - viduriniokai, baltųjų australų vaikai - gyvenantys iš pašalpų /o tokių l.daug!/, imigrantų vaikai - išlaikantys ryšius su tėvais ir niekada neįsiveliantys į tą pašalpinių grupę, ir pagaliau naujieji imigrantai - tik nuo 7-o dešimtmečio australija pradėjo įsileisti netik baltos odos imigrantus... Kaip tas Jaunas Vynas su burbuliukais :-)

Tai įsitraukiau į šias naujas pažintis. Ir greta to - šilta (iki +41C), eksperimentuojam su karšto klimato daržininkyste savo kieme ir dar pas bičiulį Michael'ą, kuris labai įsigilinęs į prognozuojamą naftos gavybos mažėjimą pasaulyje nuo 2012-2014m ir galimas to pasekmes - nebus kas valgyt, nes niekas nieko neatveš į parduotuves (žiūr. Google Peak Oil) .
Alexa pamėgo elektrinį dviratį, o aš laisvalaikiu toliau domiuosi organizacijų mokymusi ir tvariu vystymu - su pora prijaučiančių įmonėlių. Kuičiuosi.

Kregždės

kregždutės kregždutės, dangaus gyvos žirklės...
- kadais skambėjo Kuprevičiaus roko operoje "Ugnies medžioklė su varovais". ir dabar tebeskamba.

O tos kregždutės, ką sau galvojat - žiemot atskenda net į Australiją... čia net ne pavasaris - jau tvoskia tikra vasara. +34 ir pan.

dar skamba kiti žodžiai - iš Baltojo Nieko dainelių: apie "Dangaus Baltumą ir Žemės Juodumą". Ko tai prie poezijos traukia šį šeštadienio rytą. Linkiu to paties!

Kelionė ir Dieglys

Kelionės dulkės jau sklaidosi... trumpa buvo ir kupina kelionė :-)
Įspūdis? Lietuvoj viskas laikosi - atpažinau be pastangų. 'Upės srautas' gal jau ir kitas, bet vaga ta pati... lyg ir nebūčiau išvykęs.
Rusakalnės sueigos nuotraukėlės: http://picasaweb.google.com/rusakalne/Lithuania102009#

O Adelaidėje įsibėgėja pavasaris... tiek to - neerzinsiu. Geriau apie kitką - apie drumztą skaidrumą.
Bičiulis žolininkas kalbėdamas apie gydymo veiksnumą prasitarė: nu jei žmogus juodas, tai nesigydys jis, o jokie vaistai patys negydo... na, mano galva žodis 'juodas' žmogui kiek per sunkus.
Vėliau kitam pašnekesy užsuko kalba apie išmanymą/neišmanymą, matymą/nematymą... kad žmogus nematai savo kliaudos, nors pasiusk, o kit(am)iems ji regis akivaizdi. Arba tu ką nors matai, 'išmintingu patarimu' manaisi pagelbėsiąs, o tas patarimas - kaip varlė peklon - net nesučirškia, kaip kad spjūvis ant karštos geležies sučirkštų...
Taigi nėra žmogaus juodo, kaip ir nėra balto. Užtat yra drumztumas. Jei visas drumzles išgaudytum - būtum skaidrus, tyras, ir regėtum viską - ohoho! Bet tai tik teorinė galimybė. Praktikoje gi visada esi kažkiek apsinešęs.. turi savas tiesas, kitokias nuo kito. Duok Die ramybės drumzles nusodinti, jei išgraibyti neužtenka supratimo.
O kai vienas-kitas skaidresnis, tai ir bendras šviesos srautas geriau prasišviečia, kaip pro strazdanoto stiklo gabalą - žmonių bendriją. Va taip viens kitam ir tegali pagelbėt ar patart - pradėdamas nuo savęs.

Tai jau prisifilosofavau. Apie ką aš čia? - gal apie naujus kaimynus Adelaidėje? - juodukus ish Somalio, kuriuos bažnytinė labdara apgyvendino, globoja, o jie vis nutrūksta - nakčia pasidžiaugimui naująją stereoaparatūrą pamėgina, gal pabėgėlių dalia juos taip išvargino, kad dabar džiagsmas liejas per kraštus - net miegamajame vietoj užuolaidos Australijos vėliava pakabinta...

O gal apie save? - savo nuotykius patirtus, kai prieš pusmetį per savo neapsižiūrėjimą ir neišmanymą (per tas drumzles) paleidau sau nugarą susukti, kaip tam užkeikime - "kad tave kur susuktų" - tai susuko pusei metų - nei eit nei stovėt nei gulėt nesinorėjo. O chroniškas dieglys tik dar labiau visą matymą drumsčia... O ką jei chroniškas dieglys atsiranda žmogaus galvosenoje - turbūt dar baisiau... ir ką čia bepatarsi.
Na nugarą jau atleidžia - mokausi iš naujo - ir vaikščiot galva pakelta aukščiau horizonto (dar ne į dangų :-) ir drumzles nugraibyt. Smagu kai pamatai ir gali daryti lyg iš naujo. O kas padėjo? - visi kas galėjo, kas šalia, ir kas toli bet greta. Buvo mokinys, atsirado ir mokytojų. Bet vistik svarbiausia pačiam... akis pakelti. Kad ir kaip susuktų dieglys - ar kūną ar mintis ;-)

Laikas kaist arbatą, pirmadienio rytas.

Sekmadienis 11d. - sveiki atvykę bet kokiu oru

Kvietimas šį sekmadienį į Rusakalnį it toliau galioja ir kiekvienai(m) - kad tik būtų ūpas medį pasodinti ir prie laužo paūturiuot. Vartai atkelti nuo pat saulėtekio, mano telefonas 614 04377. Povilas

...>>>>Visgi, dūšios nuraminimui, ketinu sekmadienį, spalio 11d. Rusakalnėje medelių sodinimo sueigą. Kas turit ūpo - užsukit. Pasodinsim ir paūturiuosim. Sodinukų prisirūpinsiu, truks galbūt kastuvų ir rankų. Meniu paprastas - laužo arbata ir rupūs blynai. Pagardinimui, australietiškom tradicijom BYO (bring your own - atsinešk savo): ar uogienės ar kokios daržovienės, kas tiktų į lietinius vynioti ar kame juos mirkyti. Laikas - kogero piligriminis, nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Kada patogu uwsukti - tai gerai. Aišku įtakos ir oras... oras visada mus įtakoja. <<
Savaitgalį orai išliks permainingi, labiau tikėtina, kad šeštadienį bus sausiau, o sekmadienį vėl sulauksime vėjo ir lietaus. Bus vidutiniškai šilta.>>> Kaip pajėgsim, taip prisitaikysim. Kažkodėl mintis kirba, lyg būgną noris mušti, sulig saulėtekiu. Gal susiderint su rusakalnės ritmu noris, nes atitolau visgi... Jai koks klausimas - atsakysiu el.paštu, arba geriau - komentaru čia žemiau. Dum - Dum - dumdumdum- Dum - Dum - dumdumdum

Spalio 11d. - rusakalnės parke

Spalio mėn piligrimausiu Lietuvon. Aišku... anokia čia piligrimystė - jei dar ir saują "reikalų" ruošiuosi aptvarkyti.

Visgi, dūšios nuraminimui, ketinu sekmadienį, spalio 11d. Rusakalnėje medelių sodinimo sueigą. Kas turit ūpo - užsukit. Pasodinsim ir paūturiuosim. Sodinukų prisirūpinsiu, truks galbūt kastuvų ir rankų. Meniu paprastas - laužo arbata ir rupūs blynai. Pagardinimui, australietiškom tradicijom BYO (bring your own - atsinešk savo): ar uogienės ar kokios daržovienės, kas tiktų į lietinius vynioti ar kame juos mirkyti. Laikas - kogero piligriminis, nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Aišku įtakos ir oras... oras visada mus įtakoja. Kaip pajėgsim, taip prisitaikysim. Kažkodėl mintis kirba, lyg būgną noris mušti, sulig saulėtekiu. Gal susiderint su rusakalnės ritmu noris, nes atitolau visgi...

Jai koks klausimas - atsakysiu el.paštu, arba geriau - komentaru čia žemiau.

Dum - Dum - dumdumdum- Dum - Dum - dumdumdum

o cia - apie kitka: "do schools kill creativity?" www.youtube.com/watch?v=iG9CE55wbtY

Savistova

Kažin ar čia tik aš užtaikau, bet Australijoje regis didesnis tankumas žmonių, eksperimentuojančių su savistovia gyvensena - tai sodybą užtaikau, kur nors bruzgynuose, kur visa elektra iš saulės, vanduo - iš lietaus, o gyventojai, kad ir dirba visuomeniškose tarnybose, buityje stengiasi įgyvendinti principus "mažiau yra daugiau". Ne tai kad asketizmu kankinasi, tiesiog nesigundo pirktiniais papuošalais.  Galbūt tai įtaka kultūrinio baltosios Australijos paveldo - jie kilę iš naujakurių plėšiniuose...

Prieš pora mėnesių sutikau kontrabosų meistą - amatininką. Namas Adelaidės priekalnėse. kokie 6 arai.. kieme du dideli baseinai su upėtakiais ir kubilai su su pomidorais ir kitom daržovėm žvirgžde. Vanduo iš baseinų tolygiai cirkuliuoja per tuos daržovių kubilus. Pavadinimas įmantrus - hidroponika.

Šiandien užsukau į sueiga miestiečių, besimokančių kompostuoti maisto atliekas kibiruose ir auginti savo daržoves... kompostavimas su sliekais arba kita gudri beorio kompostavimo sistema - bokashi composting (žiur. Wikipedijoje).  
Vaizdas tarsi bendruomenės ruoštūsi pasaulio suirutei, arba tiesiog ilgisi natūralių gamtinių ciklų. Australijos jaunimas universitetuose studijuoja gamtos apsaugą tokiais mastais kaip Lietuvoj prieš kelis metus buvo antplūdis į teisės studijas.  

Kaip pavyzdys vis paminimas unikalus "permakulturos" subujojimas Kuboje, kai Rusijos tarybinė imperija subyrėjo ir sustojo naftos tiekimas į Kubą. Mes trumpą ekonominės blokados epizodą patyrėm savo kailiu. Bet matyt nepakankamai ilgai, kad nauji įpročiai atsirastų. Kuboje gi morkų auginimas ant palangės jau tapo tradicija. Ir įdomu, kad gan sotūs Australai su dideliu susidomėjimu tą tradiciją stebi ir kai ką eksperimentuoja savo dirvoje.      

Seniūnijos ir bendrijos

Nepamenu, gal apie tai jau rašiau. Bet įspūdis šiandieninis - tai jau šviežiena. 

Taigi... kas prisimenat rajoninius kultūros namus, klubus prie pramonės įmonių, kadais?Per ekonomines kaitas, kuomet Vilniuj statės Gariūnų prekyba, klubai jau buvo ištuštėję.  Dabar, spėju, vėl po truputį gaivaliojas, tai gera proga užmesti žvilgsni kaip ta bendruomeninė veikla veši Adelaidėje.

Jachtklubai, Golfklubai, Lankininkų klubai - aišku yra, kaip ir pridera.  Įdomesnis darinys - bendruomenių klubai ir seniūnijų palaikymas jiems. Vienas toks klubas - Sustainability street, kopijuoja kažką nuo panašaus klubo Melburne, bet pilnas savų bruožų. Kartą per mėnesį vakare susirenka smalsaujantys apylinkės gyventojai į seniūnijos patalpas ir plepa, dalinasi patirtim, kviečiasi kalbėtojus - apie miesto daržininkystę, ekologiškas pakasynas (be karsto-tik drobulė, ir be granito akmens-tik medis ar krūmas laukymėj), apie naminį vyną, apie namų gamybos skalbimo pastą... seniūnijos samdyta koordinatorė nedominuoja - tik sudaro sąlygas renginiams ir įvykiams. 

Kitas atvejas - savaitę trukęs suaugusiųjų mokymosi renginys didesnėje seniūnijoje. Virš 60 nemokamų renginių-seminarų, ir tikrai profesionalių. Temos: nuo tarpasmeninės komunikacijos ar depresijų gydymo  iki kaip parašyti CV ar mokyti vaikus šokti. Visi kalbėtojai - savo srities ekspertai, priima tai kaip galimybę pasireklamuoti, bet iš tiesų mokina, nesipuikina. Renginukai neilgi - vos 45 min. Savivaldybės suteikia patalpas, plačiai reklamuoja ir administruoja išankstinę dalyvių registraciją kiekvienam seminariukui. Miestiečių savugdos konferencija. Verta pasimokyti.     

Neblogas įspūdis.

Tarnyba

Tarnyba - reikalas pasaulietiškas. Vadinas laikinas ir permainingas.
Ištiko permaina ir mano tanybą. Kas neinformuotas - patikslinsiu: jau daugiau kaip pusmetį darbavausi "Anglinėje Planetoje" - tarptautinį užmoją turinti kontora, komerciniame klimato kaitos stabdyme sėkmingai sau besiskinanti kelią. 

Kiek tas sėkmingumas pamatuojmas? Kaip ir moneta - dviem pusėmis. Iš vienos pusės - Anglinė Planeta pasirašinėja kontraktus, pelningai kuruosiančius džiunglių augmenijos apsaugą Papua Naujojoje Gvinėjoje, propaguosiančius tvarų ekonomikos ugdymą Bangladeše, Jordanijoje ir dar kitur. Iš kitos pusės - ekonominis nuosmūkis džiovina Anglinės Planetos investuotojų pinigines ir gerkles. Gerkles - nes nebetaip tvinksta jiems seilės burnoje, svajojant apie greitas ir apsčias pajamas iš investicijų į Tvariąją - Neanglinę pasaulio ateitį.
...tikiuosi suprantamai paaiškinau, neužvėliau žodynu.

Taigi - apie permainas tarnyboje. Australijoje finansiniai metai, kitaip nei įprasta, prasideda ir baigiasi liepos 1 d. 
Birželio 30d. septyni Anglinės Planetos tarnautojai buvo paprašyti šalin. Tame tarpe ir ašai. Kadangi... "reikia veržtis diržus, vyriausybės vis delsia patvirtinti prekybos taršos leidimais politiką, investuotojai nori matyt kaštų taupymą... ir t.t. ir pn." - "kraukit savo mantą į karučius". "Šiandien".
Nuogastaujančiam paguoda - išeitinis krepšiukas pinigų, keturioms savaitėms.  

/Išnaša - apie atleidimo metodikas Australijoje. Darbo sutartyse dokumentuojama kaip ir Lietuvoje: prisidirbai - ištrenksim, o šiaip viens kitam ate galim pasakyti įspėdami prieš laikotarpį, atitinkanti algos mokėjimo dažnumą. Lietuvoj tai būtų mėnuo, gi Australijoj, gal palikimas nuo ištremtųjų anglijos kalinių laikmečio - algos mokamos kas savaitę ar kas dvi. Anglinė Planeta moka kas savaitę - tai techniškai keturių savaičių išeitinio krepšiuko nebuvo įpareigota išleisti. Toks būtų komplimentas APlanetai.
Bet įdomiau kitkas - santykių valdymas atsisveikinimo akivaizdoje. Mano matymu australų vadyboje nieks neišmokina tvarkytis su personalo krizėmis. Iš to kyla - atsisveikinimo raštas įteikimas ir atsilabinama nedelsiant - Šiandien. Čia ir Dabar. Jokio darbų perdavimo, galų užbaigimo. Paniškai bijoma, kad susinervinęs darbuotojas gali priskaldyti malkų iš pašlydinti pasiliekančiųjų moralę. Iš nuogirdų - Viena profesinių paslaugų firma taip perlenkė atsisveikinimo nedelsiamumą (Žmog.resurs.konsultantų patarta), kad grupė atleidžiamųjų iš vadovo kabineto apsauginių pagalba buvo išvesdinta tiesiai į gatvę, o jų asmeniniai daiktai iš darbo vietų vėliau išsiųsti jiems į namus paštu... Vėliau tie vadovai prisipažino perlenkę lazdą - šokas pasiliekantiesiems buvo net didesnis, nei kad būtų matant surūgusius bendradarbius, šluojančius savo daiktus į karučius.  O sūrūgėlių širdgėlos bacilomis jie vistiek buvo apkrėsti - tik po darbo, susiėjus su iš rojaus išmestaisiais laisvesnėje aplinkoje prie puodelių arbatos ar kavos./

Grįžtu prie pasakos: pasakyta - padaryta. Gavau dieną susikrauti daiktus, ir jokių įsipareigojimų užbaigti ar perduoti darbus. Ta prasme toks atleidimas net patiko - palikti neužbaigtus darbus iš prandžių atrodo netvarkinga ir net nesolidu, bet jei varo - tai tas pats kaip pasisvečiavus palikti neplautų indų kupetą - šeimininkai vistiek susitvarkys.

Ištisas keturias savaites organizavausi naują tarnybą. Pavyko pritaikyti moto: kiekviena krizė suteikia naujas galimybes. Taigi, nuo rugpūčio pirmojo pirmadienio dirbu mokymų vadovu smulkaus verslo vystymo kons.kontoroje Šerpų Grupė (bet pasirinkau dirbt nepilną savaitę). Šerpų Grupei vadovauja moteriškė, kadais pasamdžiusi mane į Anglinę Planetą, vėliau ji, užuosdama artėjantį badmetį. iš anksto pasitraukė savanore.
O su buvusiu Anglinės Planetos pardav.vadybininku Gregu (buvo išlaipdintas tą pačią dieną) įregistravom org.vystymo ir kaitos konsult. kooperatyvą Baker - Banaitis. Per Liepos mėnesį jau teko ir trejetą seminarų pravesti (pažadėk nesijuokti - miesto kapinių administracijos darbuotojams:-) - jie buvo užmegzti dar būnant Anglinėje Planetoje, tik kad anuometu kontora nenorėjo nieko bendro su mokymais turėti. Tai gavom progą su Gregu savarankiškai užbaigti projektą, ugdėm kapinių administracijos ir darbuotojų požiūrį į tvarų organizacijos vystymą, efektyvią vidinę komunikaciją ir aplinkos resursų puoselėjimą. Su Angline Planeta santuokos krizę pavertėm draugyste - dabar su ja tariamės ar pirks Baker-Banaitis seminarus kitiems klientams. Ką gali žinot - ims ir išsiplėtos veikla Laisvai Samdomo Mianininko skrandoje. Tada jau negalėsiu linksniuoti žodžio "tarnyba". O gal ir liks tas žodis - ar dirbi sau, ar bosui - vistiek gi tarnauji savo skrandžiui ir bendruomenei.

Taigi, ši permaina prasisuko. Kadais buvęs mano vadas Valdas, apie vieną tarnybas sėkmingai pakeitusį valdininką gerai pasakė "Šūdas neskęsta". Apie save neesu tiek kritiškos nuomonės - būdamas dar ir svetimšaliu turėjau daugiau šansų būt paniurkdintas ir negreit išplaukt, bat šį kartą kaip tas kakalis - toliau plūduriuoju, dar ir irkluoju, ir džiaugiuos bundančiu Australijos pavasariu, kaip Donelaičio Metuos. 

kur link dauguma?

Australijos centre stūkso Raudona Uola. Uluru vadinasi. Granito luitas kaip ledkalnis - 1 km virš žemės paviršiaus ir 3 km "paniręs" po žeme.

Aborigenams - tai mistinė, šventa vieta. Turistams - traukos centras. Populiarus amerikiečių rašytojas-keliautojas Bill Bryson jos stulbinantį žavesį ir trauką apibūdino taip - išskirtinis žemės planetos bruožas tarp visų planetų... Su jumoru - jei prošal skriejantys ateiviai norėtų paskirti pasimatymą savo draugeliams, tai brūkšteltų žinutę - varyk tiesiai iki žvagždės "saulė", atskaičiuok trečią planetą nuo centro ir apskridęs ją pamatys didelį raudona akmenį - neįmanoma nepastebėti. Tai ten ir susitinkam!

Pasaulio turistai mėgsta užsiropšti ant Uluru. Takelis padarytas - su vieliniu terėklu. Per pastaruosius 30 metų kokie 30 turistų nukrito ir užsimušė. Kas dieną koks tūkstantis įsiropščia - kaip skruzdėliukai. Aborigenai keiksnoja tokį akiplėšiškumą - šventa vieta, nevalia, galima tik per įpatingus įšventinimo ritualus.

   

Tai va - Australijos parlamantas pradėjo svarstyti uždraudimą Uluru laipynėms. Opozicija prieštarauja - žala ekonomikai, jei turistų skaičius sumažės.  Bet geriausias 'topas' dar ne tai. Žinai per kiek laiko tas draudimas įsigalės, jei parlamentas patvirtins?  Atsisėsk, jei stovi:  per dešimt metų. Taip taip - toks yra planavimo akiratis ir sprendimų priėmimo sparta. Aleksa vos susilaikė  neįspus televizoriui, kai šią "naujieną" išgirdom.  O blitz visuomenės apklausa dar štai ką parodė - 75% prieš tokį uždraudimą, ir tik 25 proc. - už.  Va tau ir progresyvi australijos visuomenė...

O dabar kitas pastebėjimas - Adelaidės priemiesčių laikraštyje - platinamas nemokamai - seniūnijos finansuoja, bendruomenių žinios ir skelbimai, ir t.t. - radau žinutę - ketvirtadienio pavakarį vietos bendruomenės centre /800m nuo mūsų namų/ nemokamas seminaras "permaculture" tema. Suprask - apie tęstinę daržininkystę.

Nusprendžiau nueiti, gal sužinosiu kokios daržovės čia gerai auga, gal prie to dviračio sandėliuko kokių rozmarinų ar mėtų pasisėsim.

Nuėjau ir žagtelėjau. Aplinka - vėl kaip ir Naujosios Vilnios kultūros namuose. Maniau, gal kokia saujelė nuobodžiaujančių pensininkų susieis. Ką tu! Pasirodo tai ištisa dinamiška bendruomenė - "Sustainability Street" /suprask - žalioji gatvė. veiksmas gi mieste vyksta/ Kokia keturiasdešimt veidų - ir senų ir jaunų, diskutuoja apie sausros problemas, apie ekonomišką šiukšlių išvežimą, apie ridikėlių auginimą dviejų kv. metrų dydžio sklypelyje... Kviečiasi visokius ekspertus pranešimų paskaityt. Grupelėje yra ir vos paeinančių-vograujančių bet viską girdinčių neįgaliųjų, ir pasičiusčiusių poniučių, ir barzdyla, iš pirmo žvilgsnio gyvenantis iš tuščių butelių rinkimo - bet kai pašneka... tai intelektualas-ekologas! Kitą savaitę savanoriai konstruos inkilėlius šikšnosparniams, dar už savaitės - ekskursija į atliekų perdirbimo įmonę, paskui - į priemiesčio sodus - mokytis kaip obelis genėt. O koordinatorė - iš seniūnijos. Bet "muziką užsakinėja" patys dalyviai.  It grupė vis plečiasi, kaip ant mielių. Ir pvz susikooperuoja ir paskelbia viešą konkursą pirkimui ant stogų montuojamų saulės baterijų - savo individualiems namams ir butams. Ir iš prekybininkų išsidera tokias nuolaidas, kad pavienis pirkėjas net nesvajotų - ir todėl niekada nepirktų tū saulės baterijų..

Vat ir perprask, kur link ta australijos dauguma yra pakrypus.

Dovanėlė su priežiūros instrukcija

Miela Maja,
sveikinu tave gimimo dienos proga ir siunčiu dovanų mielą padarėlį. Rūpinkjis juo ir jis suteiks tau džiaugsmo ir įspūdžių.
Tėtis

Homo. Priežiūros instrukcija

Laikymo sąlygos: mėgsta saulėkaitą, bet gali gyventi ir pavėsyje. Lietaus reikia tik retkarčiais. Maitinimui pakanka duonos arba ryžių su varške. Retsykiais duok žolės parupšnoti - blizgantis kailiukas viršugalvyje, stiprūs nesuskeldėję nagai ir švelnus blizgesys akyse -ženklas kad Homui priežiūros ir maitinimo sąlygos yra tinkamos.
Dar svarbu auginant Homą - nuolat jį lavinti, visaip užimti jį. Nelavinamas, padrikai maitinamas Homas gali apsirgti - baimėm, godumu, iškreiptom ambicijom.

Gi gerai išlavintas Homas - tikra namų puošmena.
Daugiau apie Homo buitį ir būdą - filme "Home" - namai.  

Interkultūrinis savaitgalis

Šeštadienį suėjom su Nijazu,  bičiulio Arvindo indiškoje užkandinėje. Pasėdėjom gerai ir blaiviai - aptarėm jo dilemą. Nors australijoje jis jau 12 metų, Afganistane yra jam pažadėtoji (ryšys iš tradicinių piršlybų - kai šeimos devynmečius sužada). Pasižadėjimas tėvų dabar dar tvirtinamas kasmetine 8 kUSD įmoka būsimam uošviui, o būsimoji - nei žodeliu neatsiliepia - ar sutinka ji už jo tekėt į australiją, ar geriau jai likt afganistane. Ir dar kupeta tradicinių musulmoniškų nuostatų prisideda.   Taigi ir svarsto Nijazas - kur jis priklauso, ar su protėvių papročiais, ar su australijos naujakuriais.

O aplink sukiojas guvus Arvindas - ryžiais, lęšiais ir troškiniais mudu valgydina.   Alexa vėliau ir sako, kad mėgstu gi aš kultūrinę mišrainę - musulmonus su indusais drauginti... kas yra keblu, beje. 

Sekmadienį dar pastuksenom prie sandėliuko statybos - australas rudagarbanius Alexas panūdo perprast medinių sijų suleidimo gudrybes... perprato, ir pabaigai buvo pavaišintas bulviniais blynais!  Ir smagiausia - jam jie patiko!
Beje - šioje šalyje varškė yra nežinomas produktas 9kaip ir kefyras ar rūgpienis). Taigi prie bulvinių padažą darėm iš grietinės ir Ricota sūrio (artimas varškei, bet supresuotas)

Alexas, Arvindas, Nijazas - ryškūs personažai. Tokius bičiulius atrandi tik panerdamas giliau. Atmerktom akim žiūrėt reikia.

Pastebėjimas kita tema - australijoj nieks viens kitam nerašo rekomendacinių laiškų. Žinai kodėl? Pasirodo, jei rekomeduotasis nepateisina lūkesčių. visai įprasta rekomendavimo adresatui  paduoti į teismą rekomendacijos teikėją... už klaidinančią reklamą. Perkreiptas kapitalizmo veidas. Bendra nuostata - oportunizmas, jei gali kam nors skūra nudirti savo naudon - ypač verslo subjekto, pvz amatininko skūrą - privalai tai padaryti. Mušk buržujus!

Skambutis

Beje - vakar bestuksenant kontroje prie klaviatūros paskambino Nijazas. Gerą pusmetį negirdėtas. Mandagiai sako: nenoriu tavęs darbe trukdyt, bet kaip gyveni? Susieikim šeštadienį - galim vodkos išgert.  /aš jo akyse - tarybinis pilietis, natsiejamas nuo degtienės... matyt toks įspūdis paliktas nuo rusų kareivių Afganistano smėlynuos.../

Gerai būt su juo susitikti, tikras jis, neerdvus-nelėkštas kaip patogu baltai-australiškai.

Vodkos - gal tiek to, netraukia, bet kebabą falafelinį-žirninį /tikra afganišką!/ sukirsti užgeriant kupranugarės pienu ir paūturiuojant - kodėl ne?

"Ragai ir kanopos" - kas paklausu, kas ne.

Na, gamtiniais resursais ir geografiniu platumu nemainikausim, nes reta kita šalis gali tuo pranokti australiją, nebent rusija. Taigi šalies BNP čia niekuo dėtas. Mainytis geriausiai skirtumais elgesyje - neva papročių prekyba.

Pvz apsikeitimas:
Australija gali pasiūlyt naivų optimizmą. Stebetina, bet kai liepsnos pragaišino tūkstančius namų prie Melburno, ar potvyniai užliejo gyvenvietes Quensland'e, žiniose nei spaudoje nebuvo jokio rankų grąžymo. "Taip nutiko, ką padarysi" pasakė fermeris iki juosmens stovys potvynio dumble, ir... nusišypsojo. Pripažintas visuotinis australų bruožas: požiūris "can do" - aš galiu.
Lietuvos vertenybė - žmogaus mėgėjiškas universalumas, ypač buityje. Gi kiekvienas lietuvis yra bulvę pasodinęs, vinį įkalęs ar sniegą kastuvu šlavęs. Gal ne iš gero gyvenimo, bet visgi - įpatybė.
Australai gali pasigirti "edvumu" - įvairove pomėgių, nesėslumu, Lietuviams regis daugiau būdingas "gilumas" - pomėgių ypatumas, kad ir prikaustytas kiekviens savo kromelyje, bet kiekviens kažkaip savitas, briaunuotas ar spalvingas.

Tokios tokelės.
Anądien buvo proga apsilankyt mokykloj - pastebėjau 9-mečių tarpmokyklinį forumą gamtinės įvairovės puoselėjimo tema. Aktyvūs vaikiai - rankas kelia net atsakymo į klausimą nežinodami. Užsiėmimo pabaigoje, mokytojos paragintas vienas/viena (savanoris!) atsistoja ir klasės vardu išdrožia padėką mokyklos svečiams.

Aleksa ką tik parėjo iš PC "Coles" - tipo Maxima. Paukštienos skyrius jai pardavė švinktelėjusį viščiuką. Po malonaus pokalbio su vadybininku buvo apdovanota viščiuko kaina plius 130% - nuodėmės atpirkimui. Na, panašus nutikimas buvo ir Maximoj, bet Lietuviškas kumpis buvo mažiau švinktelėjęs, Matyt Australijoj gendančio maisto kiekiai ženklesni, užtat ir atpirkimas dosnesnis.
Tokelės tokios.

Šįvakar buvau viešam renginy apie klimato kaitą ir vargingas pasaulio šalis.Keturi propesoriai iš įvairiausių šalių rėžė kalbas kokiems trims šimtams miestiečių, suėjusių į miesto rotušės salę - graži salė, su vargonais. Kalbos blankios - vos ne XXI partijos suvažiavimas Naujos Vilnios kultūros rūmuos.

Žina, pastarasis, australiškas gyvenimo tarpsnis savotoškai kitoks. Nemanausi pralošęs ar išlošęs šiuo daiktų ir darbo sutarčių kraustymu - nelošėjas aš, azarto tam stingu. Įdomu save išbandyti, lyg nają drabužį tam pačiam kūneliui pasisiūdinti - kas gausis, ar tiks, a neveršč ar šildys. Būstą sustvarkėm, darbas irgi sekasi, ir pakankami įdomu, pramogom ir nėr kaip skūstis - ir grandininiu pjūklu pakrapštau - tipo iš rąstų sandėliuką renčiu, ir paburiuot nuskyla. Ko būrui dar norėt?
Na o siekiai... nesurambėti, neprisotėti, stebėtis ir grožėtis - čia įgauna kitą atspalvį, kitą kampą, bet iš esmės nesikeičia. Gal dėlto ir verta gyvenime save karts nuo karto papurtyti, žemes prie šaknų papurenti? Kur bekeliausi - savęs nepamesi, bet kitoj šviesoj pamatysi.
statomas sandeliukas dviraciui - karkasas ish atlieku medienos

Aukštyn kojom

Adelaidėje birželio 20d, žiema. Tai atitiktų lietuvišką gruodžio 20 - kai dienos trumputės, šviesos kiekis, sniego dėka /aišku jei jo yra/ toks pat danguj kaip ir ant žemės. Ir tuo pačiu dūšioje bręsta šventė - ant slenksčio... Kalėdos, kaip dažnai sako "stebuklų metas".

Gi Adelaidė užtvindyta saule, žinoma buvo apniukę ir drigliojo lietum kelias dienas iš eilės, bet šiandien - beveik galima išsirengus kaitintis saulėje. Aišku nieks to nedaro. Ir stebuklų meto nelaukia. Kalėdos čia švenčiamos niekuo kitaip nei Anglijos karalienės gimimo diena - valdiška išeiginė diena, o apie vasarinį ar žieminį saulės posūkį danguje, kai diena ar naktis trumpiausia - iš vis nieks nemena.

Šyryt pramankštai į ūkininkų turgų dviračiu numyniau - medaus kilą įsigyt. Pirmi du prekystaliai pasirodo apkrauti kalafiorų, burokėlių ir visokių žolelių ūgliukais - kaip pas mus pavasarį - šiltnaminiam auginimui. Nepamirškit - čia gi viduržiemis. ... neveltui ši šalis vadinama "aukštyn kojom". Atvežtiniams medžiams - klevams, bukams, kaip ir priklauso - žiema, lapai nurudę ir numesti. Gi žolei - pats žaliavimas! Kadangi tik dabar lietaus į valias, /vasarą karštis viską išsvilina kaip Lietuvoj speigas/. Gi vietinė augmenijai turi savo ritmą - jiems čia gimti namai. Atsitolę jie augdami stebi savo europietiškus giminaičius, bet neitin smalsumą reiškia. Ne stebi, bet mato. Matyt ir vietiniai gyventojai taip žiūrėjo į atvykėlius prieš du šimt metų - matė bet nesirūpino, nei smalsavo. Ir dabar vieną kitą aborigeną pastebiu mieste - jis kai kito matmens dvasia praplaukia. Ir aš jo akyse kitam matmeny.

Lygiagretūs žmogaus genčių pasauliai - šiauriečiių / pietiečių, rausvųjų, gelsvųjų ir juosvųjų. Kiekvienam pasauly - savi dėsniai.

Gyvenam čia jau metus. Galima šį tą apžvelgti. Praktišku žodžiu - jei būtų Lietuvos-Australijos eksporto-importo firma, tipo "Ragai ir Kanopos", ką gi verto galima būtų mainyti tarp šių lygiagrečių pasaulių?

(b.d.)

Verta vaikščioti pėsčiomis :-)

Lipimas laiptais

Bevaikštinėjant pastebi daugiau :-)

abu linkai ish http://www.dothegreenthing.com/

Adelaidės spauda irgi rašo

tautiškumas

Tą penktadienio vakarą lynojo. Į stotelės kampą atrėmiau ilgą dėžę su naujai pirkta žaliuze ir įnikau į brolio atsiųstą Šiaurės Atėnų straipsnį - apie buvimą "svetur", kilnojamą "namų ir bendruomenės" jausmą. Beverčiantį antą puslapį atriedėjo autobusas. Straipsnio lapu apkabinau dėžę, įsiropščiau, pažymėjau talonėlį :-) ir klestelėjau į sėdynę prie išlipimo durų. Neilgai važiuot - nuo Adelaidės centro iki 'namų' Plymtptone tik 10 stotelių, apie 15 minučių.

Stotelės čia tankios - kas 300 metrų. Bet stoja nekiekvienoj - tik jei laukiantis kelia ranką, ar važiuojantis spaudžia sustojimo mygtuką.

Sėdynės kaimynas pasirodė bendringas. Mielai įkaušęs vyrukas - įsižiūrėjo į mano lapus, ką aš čia bandau skaityti. Ar supranti? - rodydamas klausiu. Nee - krato galvą. Sakau "čia Lithuanian" ir čia pat klausiu "iš kur tu"? Vyrukas nudžiunga besimezgančiu pokalbiu ir sako - iš afganistano... o lithuania tai kur?  _atsakau prie "Baltic sea", bet matos, kad pašnekovo rytinės europos geografija nestipri.. Supratimas žvilgsnyje sužiba tik kai paminiu kaimynę "Poland". Kaip ilgai čia -klausia. Atsakau- metus, o tu?  Oooo, aš jau dvylika metų, atsako.

Dabar supratimas sužiba man. "Pažįsti Nijazą?"  //Nijazas - mano antrojo mėnesio pažintis, amatininkas, gretimam bute klijavęs vonią plytelėmis. Kai dailinau mūsų butą Plymptone,  paprašiau pagalbos nešti gipskartonio lapus į antrą aukštą. Taip ir susipažinom. Jis irgi prieš dvylika metų čia atkeliavo - nelegaliai žvejybiniu laiveliu iš Indonezijos... - o prieš tai ilgas kelias su visataučių pabėgėlių virtine, per visą Aziją, nuo pat Afganistano.  Tuomet jam buvo vos aštuoniolika. Geras bičiulis - doras, tiesus.//

O jo jo!! Linguoja pašnekovas - Nijazas mano geriausias draugas!

...po to dar kelios minutės buvo sugaištos (jo iniciatyva) aiškinantis ar mūsų bendras pažįstamas nijazas yra vyras ar moteris, bent tris kartus spaudėm viens kitam ranką (visgi gerai įkaušęs bičius)  kartodami vardus "aš Paul" tu "Abdul", "aš Abdul" tu "Paul"... Galiusiai Abdul išreikalavo mano tel. numerį, įsirašė ir primygtinai pakvietė susitikti rytoj ar kitą savaitgalį...  sutarėm kad paskambins ir kad gera vieta būtų man žinomoj afganų kebabinėj/kepykloj - on the South Road/ Henley Beach...  Kažkodėl man rodės Abdul vienatvės jausmas kamuoja, su Nijazu retai matyt pasimato, o afganistano tyras ir gimtas gentinis bendrumas taip toli... tik kaip tolimas atminimas - kai sėdėjom naktį prie laužo ir gėrėm fermentuotą kupranugarės pieną...  

...geras straipsnis - apie "svetur" ir "namuos": 'Kita bendruomenė" Dalia Staponkutė, ŠA Nr.17,gegužės 8d. o Abdul neskambino, aš ir netikėjau kad išsiblaivęs norės skambinti. matyt racionalus-blaivas Žmogus moka paminti savo vienišimą ir užsiima reikalais - pvz. skubėjimu iš taško a į tašką b

Kita stotelė "pavartėje"

Praleidus savaitę tarnybos rūpesčiuos. vėl panižo į gamtą pabėgt. Gal ne tiek pabėgt, kiek susiderint, persijungt į žemesnę pavarą... Žinai, kaip kartais sako - "sutikrinkim laikrodžius". Tai kažkas panašaus - savo vidinį ritmą norisi suderinti su gamtos žingsniu. Na, gamta niekur nežingsniuoja /taip tik man - praktiškam ir tikslingam žmogui to norisi/. ... supratau - norisi nutilti ir išgirsti gyvenimo Širdies plakimą... ir tuo pačiu savo širdį atpalaiduoti o mintims "atleisti".

Tiek pasiteisinimui... kadangi sekmadienį ketinom aplankyti Monarto zoologijos parką (Aleksos praėjusio gimtadienio dovana - bilietas dieną praleisti su laukinių gyvūnų prižiūrėtojais) tai išvakarėse išsinuomotas  automobilis pasirodė parankus šeštadienio pasivėžinimui Adelaidės apylinkėmis - priekalnėmis.  Beje, jei nesakiau - Adelaidės miestas vakarine puse remiasi į jūrą, o rytine - į "karpatiškų" kalnų šlaitą. Nuo kalvotos nugaros iki smėlėto paplūdimio lėkštos žemės juosta visolabo kokių 10 km pločio - joje ir gyvename.

Sugalvota-padaryta: šast į automobilį ir į kalvas - atleidimo ieškot.  

... tą dieną nepavyko. nepavyko rasti oazės, kur galėtum atsipūsti negenamas ir saves negendamas..  miesto būtis turi tokį bruožą - vyksmo+troškimų+reklamos "tinklą", arba triukšmą. Pasakysi - kvaila ramybės ieškot išorėje, kai jos sostas - žmogaus viduje. Bet gi noris kartais  rasti pavėsį-užuovėje-atramą įšorėje.. neesmi stiprus, esmi silpnas civilizacijos žmogau.

Taigi - kur tą pavakarę bevažiavom, niekur neradom ramios gatvės, pievos, aikštelės, akligatvio ar pavartės. Adelaidės kalvose viskas "privati zona" - reikšia kur bestabtelėtum, esi įsibrovėlis svetimam kieme.  O neskubant riedėti kalnų keliuku irgi neina. Australai yra atkaklūs vairuotojai. Ne-ne: ne patrakėliai, kaip gal pagalvojai. Jie vairuoja saugiai ir tvarkingai - bet intensyviai. Matyt atstumai australijos kalti. Taigi,regis visiškai tuščiam kelely sumažinus greitį iki 50km/h, netikėtai iš kažkur išdygsta bent keturi penki auto ir įsikimba į tamstos "uodegą". Nepypena, net nežybsi - bet jauti jų nekantrumą pakaušyje... tai kokia kalba apie ramų riedėjimą - kas keturios min. vis turi pasitraukt į šalikelę, kad kamštį praleistum...  

Tą vakarą Adelaidės kalvų kelelių tinklas man priminė skruzdėlyną :-)  Dauguma zujo su tikslu - nuvažiuot iš taško a į b, o tada jau pailsėsim-atsigausim..  Geriau jau reikėjo likti taške a. Ką manai?

Sekmadienio ankstyvą rytą išsiruošėm į Monarto. Su termosu ir duonos riekutėm apteptom sviestu su medum - į labesnę gamtą, apie 60 km nuo Adelaidės - už kalvų. Ten radom ko širdis troško. Aleksa visą dieną praleido su gyvūnais ir prižiūrėtojais. Monarto zoologijos parkas kitoniškas nei galvotum. Vien plotas - kokie 30 ha. Liūtų aptvaras - 3 ha, raganosiu - 2 ha, žirafoms - irgi atskiri 3 ha "atriekti", su nedideliu tvenkinuku. Visų gyvūnų net nevardiju -zebrai, kengūros, bizonai... Lankytojai vežiojami autobusėliais - kaip Afrikos safari. Monardo moto "mes egzistuojame tam, kad gelbėtume gyvūnų veisles nuo išnykimo". Ir išgelbėjo - pvz laukinį mongolijos arkliuką, kurio bebuvo kokie 20 pasauly belikę. Kontora privati - jokių valstybės dotacijų. Tiesiog gyvūnų mylėtojų draugija - susimetė ir įsisteigė prieš penkiolima metų - gyvūnijos globai.  O lankytojų srauto aptarnavimas (tą sekmadienį buvo kokie 700)  - tik pagalbinė veiklą. Aš tik kaip lankytojas - autobusu po tuos aptvarus pasivažinėjau, užtat Aleksos gimtadienio dovana pavyko su kaupu - visas 8 valandas prealeido "užkulisiuos" - ir raganosius glostė, ir jaguarams paauses kasė. na - liūtus tik per vielinį tinklą kalbino, ir šėrė - tokiais kaladės didumo mėsos gabalais, aišku, prižiūrėtojų priežiūroje.  

Aš laisvo laiko dar turėdamas į apylinkes patraukiau... ir čia vietovės privačios, bet "pavartę" suradau - apleistam vynuogyne, ant kalvos kur matos į visas puses, greta rudijančios vynuogynų tvarkymo technikos sangrūdos praleidau geras dvi valandas... tiesiog būdamas. Tiesiog klausydamas Jos-Gamtos, Jo-Gyvenimo širdžių plakimo.  Gerai.  Dabar galima vėl įsisukti į gyvenimo rūpestį.    

Sekmadienį švesk.

Pagaliau ruduo

Pagaliau matos, uodžias, jaučias ruduo.

lyja. visą dieną.

atvežtiniai medžiai barsto geltonai-raudonus lapus; čiabuviams - nei motais.

tanybą paliekant lauke jau sutemos.

bet ruduo kitoks, žinau - sniego nebus.

Atleisk

pavasario-rudens virsmas yra gera proga atsitokėti... nuo kasdienio ėjimo-vežimo. Praėjusią savaitę susikaupiau pasnykui. Neblogai gavos - kadangi tarnyba kasdien šaukė (o kad atsilieptum -vitaminu reik), tai apsiėjau su vandeniu vaisiais ir daržovėm, be duonos/grūdo. pravertė.

skype'u, mail'u su draugais ir artimaisiais tėviškėj bebendraudamas užuodžiu įtampėlę - ar dėl ekonomikos, ar dar dėl ko. O užvakar susimąsčiau ir apie tempimą įsimetusį man į strėnas... matyt neišvengiama, kai imi gyvenimą Tvarkyti (o ne gyventi). Kai imiesi rėdyti kitiems (ir sau) kaip čia kas bus, kaip turi būti, užsiimi kažko laukti... įsėlina įsitempimas. Ir nekeista - ar galėtum įsivaizduoti buldozerį žemes stumiant, ar arklį plūgą tempiant be įtampos? Aišku - kartkartėmis įsitempt būtina. Bet svarbu, kad neužmirštum ir atleisti. Nes įtampėlė kaip kalkės - nejučiom gali visą kūną apsluoksniuoti, o kartu - ir mintis.

Kad taip neatsitiktų, reikia atsitokėti ir atleisti. Atleisti sau, ko nespėjai/negebėjai padaryk, atleist kitam - kad anas kitaip galvoja, atleist valdžiai - kad gyventi nėra geriau, atleist laikui - kad nesigęžia atgal. Taip įtempimą atleisti.

O atleidus pastebėk - ir kvėpuot eina giliau, ir žengt lengviau. Ir prireikus įsitempt - ne griekas ! Viskas yra gerai :-) Atleisk ir dar padėkok, tik čia ir dabar - saulei, kad pateka; vandeniui - kad bėga; artimui - kad gyvena; duonai - kad maitina; medžiui - kad pavėsina; rankoms - kad lankstos; galvai - kad blaivos.

Velykoms kiaušiniai - tik šokoladiniai

Australu tikėjimas - ateizmas. Net keista kaip pašnekovas užplaukus bet kokiai religinei užuominai skuba paminėti - ne, aš ne krikščionis; arba - su Velykų švente nieku būdu nesveikina. Sako - gerų išeiginių, arba Velykinės pertraukos. Tai ypač apie tikruosius - čia gimusius Australus, kurių ir tėvai čia gimė, ir seneliai, o proseneliai tikriausiai buvo iš Britanijos deportuotais kaliniais arba jų prievaizdais. Tik naujieji australai, tie etniniai (kaip save kartais vadina) - italai, graikai, kroatai, lietuviai, atsikrautę pokariuose - jie nesibodi savo šaknų ir prielankumo savo tėvų tikėjimui.

Taigi keliaudami "Velykų pertraukos" metu tikrų margučių niekur nesutikom. tik žibančia folga apvyniotus šokoladinius kiškius ir marmeladu užtaisytus "kiaušinius". Visgi neapleidžia tas įspūdis apie australija - beprotiškai erdvi ir sena (vos ne pramotė) gamta, sekli ateivių visuomenė, ir iš namų išvarytų čiabuvių apkramtai.

Na apie juos - čiabuvius jau nemažai rašiau. Stebiuosi jais, žaviuosi, bet pripažįstu, kad jų civilizacijos mes suprasti negalim. Per didelė praraja. Kai kapitonas Kukas prieš du šimtus metų 'atrado' rytinę Australijos pakrantę, paplūdimy žvejoję aborigenai tik galvas pakėlė ir.. toliau sau žvejojo. Jiem neegzistavo vakar diena, nei rytojus (jie apsiėjo be tokių savokų), jie nesėjo, nepjovė, neprekiavo, nekariavo... tūkstančius metų. Gyveno viena koja čia, o kita - Dream Time -mistiniame/dvasiniame padavimų-pasakų pasaulyje. Nemaža dalis jų neišlaikė civilizacijų sankirtos. Nuginėm juos nuo žemių, apkrėtėm ligom. Dalį išgalabijom - nes gėrė vandenį, kuris reikalingas mūsų bandoms. Mūsų ekonomikos vystymui. Tai pačiai, kuri nuo augimo ir melagingų pažadų dabar trūkį gavo.

Politiškai aborigenų dabar atsiprašinėjama, bet jų gyvenimo būdo sugrąžinti valia nepavyks. Užtai ta stigma ateivių australų dvasią turbūt sekina.. aišku nesąmoningai. O gal ir gerai - labiau suvoki, kad tik svečias esi gyvendamas šioj žemėj.

Saugu čia, gražu. O gamta kaip veža! Už tai ir važinėjomes ištisas šašias dienas. Pirmiaus traukėm į šiaurę - Flinders Ranges, bet pora naktų ten kempinge-stovyklavietėj panakvojus... atšipo polėkis. Viskas labai pritaikyta - keliai, dušai, takai.. trečią rytą anksti, Alexai autobusėlyje dar miegant, išvairavau iš stovyklavietės pagal planą - link kitos, dar šiauresnės-šaunesnės stovyklavietės už 100km, ir garsios pakelės užeigos, kur Holivudas daug filmuoja ir atmosfera ypatinga (pasak turistinio gido-lankstinuko) ... pavažiavau saulei tekant 15 km.. ir, jausmas ne.. ne tai..

... tad pasukom iš kelio dėl takelio. Į Rytus, duobėtu žvyrkeliu. tai jau kas kita! 200, paskui dar 200km... net ne žvyrkelis, tik pagreideriuota žemė... visą dieną nesutinki kitos dvikojos ar ratuotos dvasios, tik viens kits vienkiemis-sodyba, kaip oazė, kas 70km pasitaiko. Užburiantis, kerintis Australijos peizažas, nieko nepridėsiu. Žemė-pramotė.

Velykos Kalnuose

Artėja šventės metas. Pavasario šventės, tikėjimo ir vilties šventės.

Šiame krašte tai rudens šventė. Mudu ta proga keliausim - žiūr. Google "Flinders Ranges", ieškoti vaizdų.

Linksmų Margučių!

Inovacija

Pasirodo, kad karvėms bezdant, išskiriamos metano dujos, kurios įtakoja pasaulinį klimato atšilima. Kadangi avių ir karvių ant svieto labai daug, jujų poveikis klimato kaitimui yra didesnis nei visos pasaulinės transporto sistemos!

Nedidele kompanija Mootral sugalvojo priedą pašarams, su česnako ekstraktu, kuris dusina tam tikras žarnyno bakterijas ir mažina pro pasturgali išmetamo metano kieki!
Čia tai bent inovacija :-)

www.stopcowsfarting.com.

o čia dar keli išradimai, man ypač patiko saulės viryklė kartono dėžėjė. Bet skirta tik Afrikai - kur saulės daug.
http://www.ft.com/indepth/climatechallenge

London (March 25th, 2009) – Mootral, a small welsh startup has just been shortlisted by the Financial Times as one of 5 most innovative global solutions to the effects of climate change. Mootral, has been chosen out of 300 entries by a world class judging panel including Sir Richard Branson, Sir Terry Leahy, Jonathan Porritt, and Nobel Peace Prize Laureate Dr Pachauri.

Few people know that there are more than 1 billion cows on earth, producing a total of 500 billion liters of methane per day (that’s equivalent to the volume of 200,000 olympic size swimming pools per day).

This means that cows are responsible for more than 20% of all greenhouse gases globally! (More than all transportation globally—cars, planes, ships, trucks etc…).

Mootral,has developed a unique feed additive for livestock that reduces their methane emissions by at least 25%. The garlic-based extract is a natural antibiotic that works by fighting bacteria in the stomachs of cows and sheep.

Sir Richard Branson was impressed: “Can they stop cows farting and save the planet?”

The winner of this Financial Times competition (sponsored by Hewlett Packard) will get $75,000, and if won by Mootral will be used to optimise testing on animals.

"We're very excited that Mootral has received this recognition. Cow farts are the most underrated cause of climate change and that is why Estonia, Ireland and Denmark are introducing ‘cowfart’ tax. Mootral is a clever way not to get taxed." Says Michael Mathres, Mootral co-Founder and Director. “We’re trying to deal with a serious issue in a funny way. It is comically tragic that there currently is no UNFCCC CDM methodology for direct livestock emissions are that its measurement is not included in any IPCC reports.”

Although Mootral already exists, it is currently undergoing final tests on animals, with a view to launch at the UNFCCC Copenhagen Summit this December.

The commercial and environmental benefits of Mootral are massive. Mootral estimates that it can reduce cow emissions by up to 3TonsCO2/cow. This translates to £30/cow of carbon credit per year, which equals to a carbon credit market potential of more than £30bn/yr.

Another benefit of using Mootral is its instant impact. Whereas other low-carbon technologies take time (tree planting, biochar, carbon sequestration etc…), Mootral has an instant impact on global carbon emissions, when directly given to the animals.

Notes to Editors: To see the shortlist and vote for mootral please go to Financial Times

In order to win the FT competition, Mootral has launched a funny campaign called ‘Stop Cows Farting!’ http://www.stopcowsfarting.com.

The MOOTRAL brand name is a clever and funny combination of the words ‘moo’ (cows moo) and neutral (carbon neutral).

For further information please contact Michael Mathres, Co-Founder of Mootralmiche@mootral.com or +44 20 755 88 185

Katruo kampu žiūri

Įprasta tiesa: viskas priklauso nuo to, katruo kampu žiūri. Žiūriu Australijoje, iš tarnybinės varpinės Anginėje Planetoje. 

Ką matau? /tiksliau - pastebiu/:

- nacionalinius ir verslinius  nerimus dėl ekonomikos nuosmūkio; 

- pavienius šūksnius apie kaistantį klimatą;

- tarnybinius raginimus visiems verslininkams rūpintis ne tik kaip išbristi iš finansinės krizės, bet ir kaip mažinti ir kompensuoti veslo indėlį į pasaulės oro kaitimą;

- Australijos valdžios pastangas važnyčioti tautos norus "gyventi gerai" /nes ir taip gerai gyvena/ ir žūtbūtinybę pažaboti ekonominiu klestejimu sukeliamą klimato kaitimą. T.y. - pažaboti ekonominį klestėjimą...

Na, tarkim, yra šansų nutikt armagedonui - dar už desėtko metų jei klimatas pašils + pusantro laipsnio C... bus šakės. Eisim "šunim šėko pjaut". Viskas nafig!   (dovanokit už išsireiškimą). 

O gal tai yr tik gąsdinimas?  

Bėda tokia. Įbaugintas žmogelis dažniausiai daro ką?   Ogi Nieko!

Tai ką gi darysma? Ar gyvensim geriau, ar gyvensim paprasčiau.  Užtai ir įdomu pastebėti šituo kampu iš šios varpinės šiame krašte.  Kurgi viskas nusiris... kuopsim medų ar degutą... tą smalsią post-fin-krizinę valandą.

Gana makroekonomikaut. Penktadienis, 5val. vakaro, metas iš šios varpinės namo... gal plytelių paklijuot, ryt naujus virtuvės baldelius montuot. Paprastai gyventi geriau.

Virsmas danguj ir vandeny

Kad neatrodytų, jog Australija yra saulės šalis apskritus metus, pasakysiu - kovas sujudino orus. Mielieji! Netikėtai "atšalo"! Nakčia tik +13, o dienos - bobų vasariškai +25. Saulė čia (pietų australijoj)  irgi gręžiasi - nei iš šio nei iš to temsta anksti.  Beje - apie bobų vasaros reiškinius australai nenutuokia - žino tik techninį terminą "indian summers", panašiai kiek aš žinau apie saulės dėmes (arba kaip kiaulė apie žvaigždes) . Užtai ausis suglaudę klauso, kai pasakoju apie šalnas naktimis, raudonuojančius klevų miškus ir padūkusį trūkį išsimaudyt ankstyvą spalį jūroj.

Šiandien dviračiu namo myniau kitu maršrutu - pro atvirą baseiną. Dienos trumpėja, naktys vėsta, už poros savaičių atviri baseinai užsidarys žiemai.

Televizija diskutuoja ekonominės krizės bėdas - iki gruodžio nedarbas žada įkopti į 7-8% "aukštumą", automobilių gamyklos užsidarinėja, propoganda skatina persiorientuotį į taupios energetikos ir taršą mažinančias šakas. Užtruko krizės bangai kelionė Ramiuoju ir Indijos vandenynais iki kengūrų šalies! Na, mana tarnyba laikosi, bet jei ką - neimčiau į galvą. Taupiai energetikai galiu vėl pasiūlyti dailidės įgūdžius šiltinant namus. Australietiškos masinės statybos namai kaip rėčiai... nenuobodu būt. 

Nepatikėsit - gripas ir peršalimai nėra šaltų kraštų privilrgija. Virstant orams daugiau nei kas antras tarnybos bendražygis krito pakirstas lovon - kas dienoms kelioms, kas - savaitei. Temperatūra, snargliai, kai kam net vėmimas.  Mudu su Aleksa imuniniai -atsipirkom poros dienų perštuliais. Dabar kaip niekur nieko vėl sveikuliuojam.

Ryt trečiadienis - vėl susieisiu su Mis Saigon įgula. Nuskendus mūsų laivei, dabar vis įsiperšam balastu į kitas, ilgesnes valtis. Paradoksas: kuo didesnė ir greitesnė laivė - tuo daugiau jai balasto reikia, kad varžybose gerai plauktų.   Va tai tau - pasiturintys verslininkai įsigyja tuos brangius žaisliukus, kad išsiskirtų iš bendo "fono", o paskui patys stovi prieplaukoj ir gaudo "bendrafoniečius", kalbina pabūt balastu, suteikt svorį jų greitiems burlaiviams. Bet trumpėjant dienoms ir trečiadienio buriavimas užmerks akis. Septintą vakaro jau temsta.

Gręžiasi Saulė į šiaurines platumas.  Sėkit saulėgražas. Ji ateina.

Orai ir skersvėjai

Adelaidėje siaučia festivalių sezonas - kovo mėnuo! Atviro oro teatrų festivalis "fringe" - atsieit smagus ir komiškas kaip Edinburgo (cituoju vietos poniutes), pasaulio tautų ir "pavažiavusiųjų" muzikos festivalis "womadelaide", prancūzų kino festivalis ir dar keli fest-liai, kurių nei pavadinimo nei temos nežinau.

Tuo tarpu orai:  tai normalu / tai karšta (+37 ir pan).  Vietiniai sako - na nebūdavo pas mus tokių karščių iki šiol, tad ir pripratom maloniaišiltam ore festivalius rengti. O štai jau antri metai iš eilės - netikėtos karščio bangos! Tau, atvažiavėliui (Pov-Paul), turbūt nesuprantama, kodėl mes tokiam karštyje Adelaidės miestą įkūrėm.  Taigi nebuvo taip karšta, buvo tik maloniai šilta, kuomet čia patogiai-ilgam įsitaisėm.

Aš dėl karščio nepatogumo neragauju. Prie visko galima priprasti. Kai nėra dėl ko dejuoti, žmonėku papročiu gali dejuoti dėl bileko - dėl balandžių, apkakojusių palangę...  Atsimeni Girinį iš seno multiko? - šiuš iš čia! - mišką saugau nuo triukšmo ir klegesio! Gyvenk žmogau ir mylėk-nustebk-šypsokis.

Pagaliau prisiruošėm pažiūrėti kiną - slumdogmillionaire (šiukšlyno šuva-milionierius). Tikrai paliko stprų ir vertą prieskonį mintyse. Man gerai atliepė užpernai trijų savaičių klajonę Indijos šiaurėje. Žmonių padermės džiunglės - ir šiurpu ir gražu. Kažkada klausiau radio laidą per BBC  apie antrinių žaliavų perdirbimą Bombėjuje - vietos amatų forma. Perdirba viską - iš silkės konservų dėžutės skardelės gamina suvenyrus ar stogo čerpeles. Gajūs gi esame, kai aklinkybės prignybia uodegas. Tuo tarpu  paskaičiuota. kad J.Amerikos Valstijose ką vartotojau nuperka - po šešių mėn 99% to "gero" jau ilsisi šiukšlyno žemelėje.... ot kad taip paplistų komunos mainai (kaip knygų mainai) - jei matai, kad drabužio ar daikto per pastaruosius 6 mėn neprireikė - nešk į mainų banką. O kai prireikia ko nors - eik pirma mainų bankan; ir tik jei nerasi ten ko reik - džiūgauk shopinimusi promenade. tik kad tie vartoti daiktai turi savitą prieskonį... ir kažkaip (mainų banko-klubo naryste ir apyvartos apskaita) reiktų prilaikyti narius nuo smaguriavimo, antraip netruktume skrynias ir podėlius užpildyt praktiškais, bet nenaudojamais "antrą gyvenima gyvenančiais žaisliukais". Echh.. esu gi deficitą dar ragavusios kartos atstovas - ką čia šneku....  Bet Bombėjuje irgi žmonės gyvena. Rekomenduoju pažiūrėt tą filmą apie šiukšlyno šuns istoriją.  

Kitui kampu - vienam seminare apie klimato kaitą propesorius ir sako: metas keistis paradigmai apie ekonomikos nuolatinį augimą pasaulyje, nes nuo 2030-2050ųjų augimas iš plačiai paplitusių gamtinių resursų techniškai nebebus įmanomas... vat tai tau... prie kauptuko ir plūgo gal negrįšim, bet verta stebėtis į ką gi viskas pasikeis.  Australijoje elektos ir vandens kainos jau šiais metais žada pakilti 15-23%. Ir tai tik šiais metais, ir ekonominė krizė čia mažai kuo dėta, kaina kyla dėl resursų ribos ir gamtos taršos ;-)   kurgi ten - "nusipelnėm gyventi geriau!"

Įprastumas

Kai pajunti, kad prie tavęs sėlina įprastumas - pašok, garsiai surik, pasipurtyk, pakratyk rankas ir kojas. Nes įprastumas - gaji bacija: apkrės ir jau nepajusi kad sergi chroniškai. 

Kažkus esu girdėjęs žodžius (tuomet perskaičiau, bet neįsiprasmino): žmogui svarbu neprarasti gebėjimo stebėtis. Stebėtis - Stebėti - su Nuostaba...  Gražus žodis "nuostaba". Anglai kaži ar tokį turi... žinau tik surprise - man skamba kaip siurprizas. Ne ... ne tai.

Kodėl apie tai rašau? Matyt pajutau įprastumo alsavimą. Išgirtasis australijos gyvenimo būdo "kokybiškumas" (kabutėse - nes viskas yra santykina) daro savo. Patogi rutina. Nieko sukrečiančio. Net ir gaisrų šėlsmas čia priimamas kažkaip "minkštai", pragmatiškai ir be dramatizmo - na, sudegė namai, na, žmonės ir valstybė padės, vargo nieks napatirs, tik patogumas kuriam laikui sumažės.

Nesakau, kad būtina kančia ar avantiūros. Pakaks, jei neprarasi gebėjimo stebėtis. Ir Saulėkaitą, ir Liūtį ar Pūgą priimti su Nuostaba.  tai vitaminas nuo įprastumo bacilos.

Šiluma kaulų nelaužo, bet...

  

 

Tarnybos kambariokai

Adelaidės 'senamiesčio' šiauriniame sparne, tarp pėsčiųjų pirkinimosi promenado ir vyriausybės namų, penktame devynaukščio namo aukšte įsikūręs "anglinės planeta" biuras. Išaušus darbo rytui  "planetos' tarnautojai suvažiuoja tarnybon - kas automobiliu, nors parkavimas mieste skaudžiai brangus, nebent kontora moka, kas autobusu ar tramvajum - 2 val. visose transporto rūšyse (net traukiniuose) galiojantis bilietelis kaštuoja 5 litus (ekvivalentu), o kas - dviratuku. Dviratukus čia myli. Iš maždaug 15-os tarnautojų net 5 ar 6 kasdieną mina pedalus.

Aš vis myniau pedalus, bet vieną gražų savaitgalį pasigedau namo kieme prie stulpelio prirakinto dviračio. Gi "artimas" nukosėjo. Išminčiai sako - pasivyk "artimą" ir paklausk, ar nenorėtų jis ir palapinės į komplektą prie dviračio. Bet nemačiau aš jo - tai ir nepaklausiau.

Netikėtumas kitas - kad policija dviratį surado (lombarde. - tiesa, be atšvaitų, žibintų ir bagažinės) ir grąžino man... bet tuomet jau prasidėjo nežmoniški karščiai tai tarnybon pastaras dvi savaites riedėjau autobusu.

apie ką aš čia...? a! - kambariokai.\\

taigi: vienoje kontoros patalpų sėdžiu kartu su Estebanu - argentiniečiu, prieš 4 metus atvažiavo į Adelaidę studijuot, tai ir pasiliko su žmona gyvent čia, pasibaigus studijoms; ir Debbie - australiete, tinklamuolio sporto veterane (moteriška krepšinio versija - nereikia kamuolio vesti, galima tik pasuoti), atsakinga už kontoros kasdienį veiksnumą. Estebanas - atsakingas už žinių vadybą. Na o mano daržas - mokymas,  mokymasis ir pagelbėjimas kitiems mokinant kitus. Toks tai internacionalas. Buhalterijoj dirba kinietė mergica, rinkodaroj - singapūrietė, jos vyras irgi singapūras- audito paslaugų skyriuje, o audito tyrimų vadovo sužadėtinė - rumunė. Susitiko ir įsimylėjo anie būdami stažuotėje Japonijoj. Na, nesiklaidinkim - direktorių lygoje visi australai. Skersai ir išilgai susikalbame angliškai.

Nacionaliniai turizmo ypatumai

Turizmo prekių parduoruvėje (angaras didumo kaip nedidelio miesto - Elektrėnų "Senukai") dviračių skyriaus pardavėjas sako: O! Europa tai dviratininkų rojus! Aš abejodamas linguoju: Adelaidė žymiai geriau! Nebent lygintum su kokia Olandija. Na, dviratistas prisipažįsta, kad Europoje telankė Olandiją...

Stebėtina, kad šioje demokratijos ir tvarkos prisaikdintoje šalyje, sotus jaunimas sapnuote sapnuoja Amsterdamą, seka legendas apie laisvą "žolę" ir seksą... Kaip kaimo berniokai/mergiotės svajoja apie Rio-de-Žaneirą, kur visi, pasak Ostapo Benderio, vaikšto baltomis kelnėmis, taip australai mena ir godoja apie Europą...  Sriuka gi šios šalies istorija, vos 221-eri metai. Savos kultūros, kaip sakydavo Alexos mama, Australijoje tiek pat kaip jogurte  :-) (.. suprask - jogurto raugas moksliškai "kultūra").

Dengtoje turgavietėje maisto paviljonas. Viename iš kromelių, ant vitrinos, siūlančios ragauti indišką virtuvę, rymo šokoladinio veido ir akių vaikinukas. Kaip einas, sakau. Ai - atsako: mirštu iš nuoboodulio... aš nupirkau pora samosa kepinukų ir įsiplepėjom, dar prisijungė ir Alexa. Vaikinukas 18-os metų, mama iš Pietų Amerijos, tėvas - Indusas. Kai taip nuobodu,  tai planuoja kelionę į Europą... Tėvas už darbą kromelyje kas savaitę moka 250 australijos dol., jis vis atideda po 200 - didžiajai kelionei... Na, sako,  dvi savaites praleisiu Austrijoje, ten turiu pusbrolį, o paskui - dar į Vokietiją... na dar norėčiau aplankyt tą šalį, kuri prie Prancūzijos... na kaip ji ten vadinasi? Italija - Ne, sako. Mudu pradedam siūlyti atsakymus: - Monaco, Lichtenšteinas... Alexa perpranta padėtį ir atspėja - Ispanioja?  Jo jo - Ispanija - linksi patenkintas. Kelionę planuoju kokiems 2-3 mėnesiams: dvi savaites turėsiu praleisti Austrijoje, dvi savaites atidedu Olandijai - Amsterdamui (:-))  o visoms kitoms šalims planuoju po 3-4 dienas....

va taip va, mieli Europiečiai, 3-4 dienos vienai "gubernijai"... bet neskubu šypsotis, prisimindamas kaip pats planavau į Alice Springs mietuką Australijos Centre nukakti per 2-3 dienas. Užtrukom 5-ias, ir tai paskubom...

Šiandien, sausio 26d. Australija švenčia baltąjį valstybės gimtadienį. Sakau baltąjį, nes vietiniai tamsiaodžiai šios šventės nemini. Taip jau yra.

Apie temperatūras

Nuo šalčio kūno plaukeliai stojasi piestu, o nuo karčio - raitosi. Adelaidę lanko +36 - +41C šilumos bangos. Išmokstam vertinti pavėsį...

Gyvūnijos pasaulyje

Išeiginių dienų kelionė pasitaikė turininga gyvūnijos. Išvairavę iš Adelaidės (po Lietuvos Audronašos sutikimo), po geros dienos vairavimo atkakom į Grampian kalnų rezervatą. Rezervatas reiškia, kad javų sėt ar avių ganyt tose apylinkėse negalima. Matai, uolūs fermeriai iki pat XXa pabaigos visaip stengės pasinaudoto kiekvienu atrastosios žemės lopinėliu. Užtat daugumoj Australijos vietovių galvijų ar avių skaičius kilometre gerokai viršija žmogeliukų skaičių. Tai sakau apie vietoves, kurios toliau nuo pakrančių. O pakrantėse, savaime aišku - javai. Ypač Pietų Australijos valstijoje. Na, drėgnesnėse kalvotose vietose javus gali pakeisti nebent vynuogynai.

 

Taigi - Grampianų rezervatas. Kažkas panašaus į Karpatus, tik sausesnis ir teritorija gerokai mažesnė. Apsistoti numatėm 'kaimo turizme' - Emu Parkas.  Kokiose septyniuose ha apyrečio eukaliptų bruzgyno įsikūręs kaimo turizmas. Savininkų būstas-daržinė ir dar penkios trobelės-daržinės svečiams, pagarbiu atstumu viena nuo kitos, o tarpuose prikasinėta sausų tvenkinių. Daržinėm tas pašiūres vadinu dėl statybinės konstrukcijos - lentom apkalti karkasai, iš vidaus apdailiai padažyta drožlių plokštė. Šeimininkė - buvusi Melburno policininkė, prieš desėtką metų su vyru nusprendė įsigyventi toliau nuo miesto ir nusipirko tvenkinių kupiną sodybvietę, paruoštą kaimo turizmui. Per dešimt metų beveik visi tvenkiniai išdžiūvo, svečių trobelėse dažai nušiuro... 

Na, ne tame esmė. Sutemus sėdim verandoje - iš medžio išlipa posumas, toks medžių barsukas, Pasusukioja po verandą, suranda paukščiams paliktus duonos kriaukšlelius, pasima į letenas po vieną ir tvarkingai sugraužia. Daugiau kriaukšlikų nėra - keliauja toliau į tamsą. 

Dienos metu už pašiūrės radau špižinį pečių. Atidariau dureles - posumas ten sėdi, namai čia jo! Per kaminą įlipa ir išlipa. Uždaryk duris! - sako jis man nebyliu žvilgsniu.

Sodybos šeimininkė augina bent pustuzinį kengūriukų našlaičių - katrų mamos po mašinų ratais pakliuvo. Paaugina ir paskui paleidžia į bruzgynus. Kengūros - bandos gyvūnai, iškeliauja pas saviškius. Bet, nepatikėsi, kad kiekviena buvus našlaitė savo pirmagimį atstriksi parodyt savo vaikystės slaugytojai - sodybos šeimininkei.

Beje - kengūra įsčiose moka turėti bent tris snaudžiančius embrionus ir pati pasirenka kada juos po vieną pradėti auginti. Ir netgi, keisdama temperatūrą,  pasirenka kurį pirma paleisti į pasaulį - berniuką ar mergaitę...

Po kelių dienų Grampianuose, patraukėm į Melburno pajūrį. Ten tai žaluma! Primena Krymą. Palapinę pasitatėm kalnuose, žaliame slėnyje, po plačiašakiu medžiu.  Čia pirmąsyk susipažinau su Kvatojančiu paukščiu Kukabara. Alexa žino juos ir dainuoja australų dainelę "Laugh Cucabara, laugh!". Patiko man tas juokas, tai spejau nufotografuoti.

... po dešimt minučių, kai paukštelis jau buvo nuskridęs, supratau, ko jis kvatojo - tupėdamas medyje ant šakos Kukabara gerokai apdergė mūsų palapinę!  "Laugh Cucabara.." niūniavau po nosim popieriaus skiaute gramdydamas nuo palapinės pridžiūvusį kakutį.

O dar po kelių dienų susipažinom su Koalom.

Kaip matyt, sterblinis padaras gyvena medžiuose. Nieko kita neėda, tik eukalipto lapus. Anie tokie nemaistingi, kad koalai energijos nebelieka niekam, tik valgymui ir retsykiais pasimylėjimui. Tai koalos per parą miega 20 valandų, nesvarbu žiema ar vasara.

Naktį bestovyklaujant eukaliptų giraitėje, mus užklupo baisiai kriokiantis ir riaugintis gyvūnas. Spėčiau, kad didelis šernas, bet anų australijoje nėra. Aleksa sako karvė - spėja kūno masę pagal balso stiprumą. Na, karvių tokiais balsais nuo vaikystės neatsimenu...  Vėliau vietiniai išsklaidė mudviejų spėliones - tai būta Koalos patinėlio, kai neima miegas ir valgyt gana...  ir kaip tokį garsą gali sukelti toks kudlus padarėlis... belieka pečiais gūžtelėt.

Lietuviai Adelaidėje

antrą Kalėdų dieną Adelaidę pasiekė Ambersail jachta - lietuvaičių kompanija plakianti aplink pasaulį.

 

mudu buvom beišsiruošią į keliadienę kelionę vandenyno pakrante - išeiginių proga. Bet užtrukom namie kalėdodami, tad netikėtai progai pasitaikius, išvažiuodami užsukom žvilgtelt į lietuvišką Audronašą. 

Laivė tikrai įspūdinga. Į Adelaidę ji užsuko po ilgos kelionės Indijos vandenynu - audros ir srovės sugaišino ją ir, užuot atplaukus gruodžio 17d, vandenyne vartėsi, kepinosi ir įrėsi iki gruodžio  26-os. Jos didumas tikrai gėdos nedaro... North Haven prieplaukoje sutraukė nemažą būrį ne tik tautiečių, bet ir vietinių smalsuolių.

Adelaidėje keitėsi Ambersail įgulos - vieni baigė etapą ir skrido namo, kiti atskrido etapui per Ramųjį vandenyną. bet ką aš čia rašau - tėvynės spauda turbūt išsamiai 'dengia' šią temą...

Man - pirma proga pamatyt adelaidės senbuvius lietuvius.  

North haven prieplaukoje trumpam susiglaudė kaip du atplaišę ledkalniai, plūduriuojantys pasaulio vandenyse: vieni-ambersail'ai atplyšę vos prieš mėnesį - atmena ekonominės krizės šurmulį prie baltijos krantų, kiti - atplyšę prieš pusę ar daugiau amžiaus - atmena antro europos karo negandas ir tarpukario Lietuvą.

Su pirmaisiais kalba aiški - kaip plaukėt, ką valgėt. Antrieji - svetimi ir tolimi, kaip klajoklių genties senoliai... gyvena savais atsiminimais ir savo 'plaukimo' įspūdžiais. 

abiejų žodynas tarsi bendras, bet kalba jau kažkuo skirtinga... ne tik amžiaus ar kartų atotrūkis. Kita istorija, kita kultūra... o šaknys: žodynas ir tėvynė - bendri. Tarsi arkliai žemaitukai ir zebrai