Balsai Rytuose

..

Kaip Saulė nepamiršta patekėti kasryt?

- tai Paukščiai savo balsais Rytuose ją pažadina ir prikelia!

Džiaugsmas klausyt jų čiauškimo-giedojimo ir stebėt nurtūktgalviškus viražus :-)

Yra, kaip atrodo

Įdomių dalykų kartais nutinka. Paskui susimąstai... ir pasikrapštai galvą. Mistikai sako, kad mes patys susikuriam savo realybę; t.y. ar jauties palaimintas, ar jauties skriausdižmas - pats kaltas. Keli neseni nutikimai man gražiai tai pailiustravo.

Pirmasis įvyko mūsų kelionės į karštą Australijos centrą pradžioje. Išsinuomojom raudoną automobilį Hyundai, gan naujas, tik 29 kiloKM spidometre. Kad mažiau būtų neįprastumo vairuojant kaire kelio puse, pasirinkom variantą su automatine pavarų dėže. Nuomos punktas Koala Cars padavė raktelius ir - gero vėjo! Susukrovėm palapinę, miegmaišius ir pasikinkėm vėją :-) Kelias tolimas - pusantro tūkst.km.

Pavažiavus už Adelaidės į šiaurę šimtą km, staiga prasidėjo tyrai abiejose kelio pusėse. Kitą auto sutinki tik kas 5-10 min., nors kelias nacionalinės svarbos - pagrindinė magistralė, kertanti kontinentą iš viršaus į apačią. Pakrantėje miesteliai kas 50-70km, o toliau - mažos gyvenvietės kas 250. Taigi, išvažiavus į tyrus ir spustelėjus akceleratorių, "naujojo" Hyundai stoge pasigirdo keistas klegetavimas. Sumažini greitį - dingsta. Sustoju apžiūrėti -viskas atrodo gerai. Sunerimom. (pabrėžiu - čia gimė nerimas). Na, ratai, regis, laikosi, važiuojam toliau. Vėl barbenimas-klegetavimas. Vėl sustojam įpažiūrėti.. lygtai nieko. Po kelinto karto pagaliau pastebiu, kad priekinio siklo guma viršuje nepriklijuota, nuo vėjo išsitempia ir pradeda lapatuoti į stogą! Niekis, bet pasitikėjimas Koala Renta jau pakirstas -išnuomojo auto su palaidu stiklu!

Važiuojam toliau, saulutė po truputį leidžias, noris kiek galima toliau pirmąją dieną nuvažiuoti. Sustojam šalikelėje trumpai užkąsti prieš sutemas. Bedarinėjant duris ir bagažinę staiga pradeda klykti Hyundajaus signalizacija! Iki to net neįtariau, kad raudonas bėris turi signalizaciją! Paklykia ir nustoja.. bandau vesti variklį- nesieda, tik vėl klykia! Nerimas-nepasitenkinimas auga. Ką daryt? Gal kažko nesuprantu australiškuose automobiliuose.. bet nėra pas ką paklausti. O saulėleidžiasi, pro šalįnieks nevažiuoja. Pakilus pirmos kelionės dienos ūpas visai ataušo. Ir taip ir kitaip bandom pakaitom - klykia zaraza ir tiek. Skambinu į Koalas - ką patars šeimininkai.. bet nieks nekelia, penktadienio vakaras. O avarinio mobilaus tel. jie sąmoningai matyt neturi... Tolumoj sustoja policijos patrulis. Einu, paklausiu patarimo. Bet Alexa po keliolikto mėginimo, staiga užkuria automobilį be sirenos. Kame reikalas!? Aaaa! apžiūriu, kad pasirodo ant raktelio yre nedidukas signalizacijos mygtukas. Ir kaip nesusiprotėjom anksčiau! :-)

Sėdu važiuoti. Ir... velniava! Pavarų lazda užsikirto! Na, čia Koalos automobilis visai prarado pasitikėjimą. Diagnozė - užsiblokavo!. Ką reiks daryti, tempti kažkur negalima - automatinė dėžė. Gerai, kad nors sustojom kelkraštyje ant žvyro -naktį pralekianti fura neužkabins. Dar patampęs pavarų lazdą, nusprendžiu eit ieškot pagalbos. Gal gi kažko nesuprantiu australiškuose... o policijos patrulis per tą laiką iš horizonto dingo.. na, dėkui dievui, ženklas kelkraštyje rodo Snowtown 3 km. Alexa lieka budėti prie auto, o aš temstant kulniuoju į Snowtown - gal automechaniką rasiu, ar bent nakvynę..

Kulniuojant mintyse vis gaila gražios kelionės. Ką darysi... Pirmosios Snowtowno trobelės- tylu lyg išmirę. Einu toliau... OO! lyg autoservisas, ir regis dar kažkas viduje yra, nors penktadienio vakaras. Tikrai - apystoris australas kažką aiškinasi mobiliaku, kai pamojau per langą - sako - kas nutiko. Sugedau, sakau. O jis - ar esi Automobilistų asociacijos narys? ne, sakau, tai sako palauk,kolbaigsiu kalbėti.
Gerai: laukiu. Laukti teko kokias 15 min. supratau, kad asocijacijos narius jis privalo gvoltu aptarnauti. O kitus - šiaip sau. Galų gale pakalbėjęs išėjo į kiemą bendraut su manimi. Tai kas gi nutiko, klausia. Sakau - automatinė pavarų dėžė užsikirto, ar aš kažko nesuprantu, ar gali padėti, bent apžiūrėti/patarti? Jis sako -negaliu, automobilis, kaip sakei, nuomotas, aš prie jo prisiliest negaliu. Taštas.
Kulniuoju toliau. Dar skambinu į Lietuvą autospecialistui Gediminui, gal jis susidūręs su tokiais atvejais. Bet nekelia. Daugiau nežinau ką klausti. Gatvės gale lyg yra kažkokia gyvybė. Prieinu - Snowtowno užeiga! Na, gal čia kas nors su manim šnekės! Barmenas išklausęs palinguoja galvą užjaučiamai ir sako - čia turimnakvynę! Antram aukšte kambarėlis su plazminiu TV - 120 dol/parai, ir vakarien/ net galim pataisyti, jei uwsakysit iki 8 vakaro... 'svetingas'.Gerai, sakau, pagalvosiu. Gatvėje ženklas rodo, kad toliau yra kempingas. .. tai keliauju toliau merdinčio miestelio centro link, kur tas kempingas... ženklas prie apleisto stadiono rodo - čia. Patamsyje stovi fordas-kablukas, aplink vaikšto moteriškė su diideliu šuniu. Pasisveikina draugiškai, sakau sugedom, pavaros užsikirto, ar čia yra nakvynė? O jo! - atsako. Čia va galima palapinę pasistatyti, tik vandens nėra, bet anoje pašiūrėje prižiūrėtojas verda vakarienę - suprask, servisas. Tai sako atvažiuok, čia šalia pasistatyk.... iki greito-paskui pakalbėsim! ir nukuria su savo šuniu. Lengva sakyti - atvažiuok/pasistatyk. Aš gi jai sakiau, kad pavaros neveikia.
Tiek to - kulniuoju atgal. Pasiimsim su Alexa mantą ir apsigyvensim Snowtowno užeigos kambarėlyje su plazminiu TV iki pirmadienio - kol Koala Rent telefonas atsilieps. Aišku jie neapsidžiaugs - važiuoti 350 km. automobilio taisyt ar tempt.... Nekokia kelionė - vienas pirmųjų savaitgalių Australijoje, ir štai - dvi dienas kiurksosim apleistame miestelyje, o po to kažin ar iš vis pasieksim karštą Ozy centrą ir Uluru uolą..
Patamsiais randu kelią išmiestelio į autostradą. Autostradoje matau auto šviesas, bet ne ten kur palikau Alexą su Hyundajum. Kiek arčiau.
Prieinu, ogi Alexa atvairavo auto iki sankryžos! Valio! ...tai kaip pasitaisė užsikirtusi pavarų dėžė?! Ogi automatinėje mašinoje jungiant pavarą iš parkavimo padėties reikia stabdį laikyt nuspaudus! Kitaip lazda užblokuota saugumo sumetimais. Aš tą automatiškai-nesąmoningai dariau visą laiką, kol sukinėjomės Adelaidėje ir tt.. o kai klegetuojanti stiklo guma ir paslėpta signalizaciją sukėlė nepasitenkinimą, pavarą klibinau užgesintu varikliu. Dėl to ir diagnozė -Užsikirto! SUGEDO! O Koala telefono nekelia!!! Pasaulis yra, kaip tuo metu atrodo....

Po to riedėdami marsietiškais pezažais smagiai juokėmės, kad būtume laukę prie sniego miesto plazminio tv, kol atvažiuos Koala mechanikas ir paspaus stabdį... It's all in your head. It's all there buddy!

Kitas atvejas - Yra, kaip atrodo:
Hendry gatvės gretimybėje gyvena tokia murzių šeimą. Fanaberiškai kalbant - asocialūs. Du apžėlę broliai, kokių 30 metų. Kaimynka imigrantė airė jų bijo. Anądien vienas praėjo tiesiog pro mūsų langą ir lyg tarpkitko užmetė žvilgsnį įkambarį. Alexa viduje būdama nejuokais užpyko - ko jis goglinėja į svetimus kambarius. Paskui gatvėje sutikus jį pasekė ir tiesiai išdrožė, ką galvoja apie tokias manieras-tykotiprie svetimų langų. Po to dar airė pasakė, kad prieš dvi savaites jie nulupoinėjo visų namo pašto dėžučių spynas, lyg net policija buvo atvažiavus. Žodžiu - gali pasijaust, kad gyveni banditų apsuptyje. Yra, kaip atrodo. Kita vertus - kažkur gi jie gyventi turi. Tai kodėl ne šioje gatvėje? O be to - jei policija buvo, vadinasi juos prižiūri.. raminu save ir Alexą.
Juk kaip šauksi, taip ir atsišauks....
Alexa vėl pamatė "broliuką" pro mūsų langus kulniuojantį. Spitri akis nesnaudžia! Žiū - jis suka prie pašto dėžučių! Matyt plėš! Griebkim jį, Povilai!
... betgi gyvena jis šiame kieme. Jis gi tik savo pašto dėžutę patikrino. ir nieko.
Mes patys susikuriam savo realybę... savo baimes ir laimes.

Nuo tų įvykių praėję vos ne mėnuo. ir "kaimynystės broliukai" nebekelia nejaukumo, ir sniego miestas vis prisiminus šypseną sukelia.

Sukaktuvė

Du mėnesiai praėjo nuo nusileidimo Pietiniame Kontinente. Neprailgo. Desantininkų terminais – „nusileidom bėgadami“. Išžvalgyta Adelaidė ir jos apylinkės, įsigytas butas Plymptono vietovėje tarp jūros ir miesto /bus užsiėmimo pastatybininkauti-paapdailauti/, baigti kursai „Certificate IV in Training and Assessment“ /Australai bet kokiam darbui turi atestaciją-sertifikaciją, net duobių kasimui ar ožkų veisimui/ ir dar mielai paatostogavom: Alice Springs ir Uluru centre, Mount Gambier pietuose, Melburnas pietryčiuose. Po truputį iš keliautojų virstam vietos gyventojais – rezidentais, po truputį suvokiam Pietų Australijos gyventojo mentalitetą.
Kiekvienoje šalyje savi papročiai, sava istorija, sava vertybių sistema. Vienuolis Atma kartą užsiminė – svečioje šalyje gali užtrukti kelis metus, kol pradedi susigaudyti, kuo vartybių sistema čia skiriasi nuo tau įprastos... kol kas remsimės pirmu įspūdžiu:

Itin betarpiškas bendravimas tarp nepažįstamų. Jei pirmam sutiktam nepuoli pasakoti ką pusryčiavai, ar kaip tau patinka šiandienos oras, ar kad lietuviai geri krepšininkai bet nekokie futboloninkai it t.t. - jei nepradedi aktyviai taukšti – atrodai įtartinas arba spėjama, kad nemoki kalbos. Kartais užkalbintas netenku amo – anadien mokant už benziną kolonėlėje vadybininkas skaičiuodamas grąžą paklausė ką ketinu šiandien veikti?! Sakau – važiuoju namo į Adelaidę.Tai, sako, neblogai! –ilgoj kelionėj gali dainuoti su radija iki užkimimo! Šmaikštūs jie, žodžio kišenėje neieško, ir mėgsta savo (o ne pašnekovo) šmaikščia replika užbaigti pokalbį.

Kitas baltųjų vietos gyventojų bruožas – jau minėtas dėmėjimasis laukine gamta ir natūralių augalų atsodinimu,,, padarytos žalos gamtai atitaisymu.. Gražu pažiūrėti.

Ir tai kažkaip susiderina su „akla dėme“ santykiuose su tikraisiais vietos gyventojais aborigenais. Santykių nėra ir negali būti. Baltieji – dalginiai, Aborigenai – akmeniniai žmonės. Skirtingais dalykais matuojamos šios kultūros. Iki pat šeštojo dešimtmečio vyko savotiškas aborigenų genocidas... Aborigenai taikūs. Kitaip, nei Zelandijos maoriai ar Gvinėjos papuasai, nuo pat baltojo žmogaus išsilaipinimo (invazijos) Australijos žemėse, Aborigenai nesipriešino o tik nuolankiai traukėsi į bruzgynus. Tai baltieji nesibodėdami ėmė, kas patinka. Skaičiau vieną Juodojo autobiografiją, pavadintą „Forcibly removed“ (Perkelti per prievartą). Liūdna istorija. Autoriaus žodžiais tik šeštame dešimtmetyje prasidėjęs imigrantų antplūdis sužadino susidomėjimą aborigenų kultūra ir išjudino jų kaip „neliečiamųjų“ statusą. Tradiciniam XXa australui aborigenas – nežmogus, kengūra – pasėlių kenkėja, kurios mėsa tinka kaip jaukas vėžiams žvejoti ... Dabar gi australai sujudę pripažįsta, kad jei ne aborigenai ir kengūros, australo identitetas būtų tuščias kaip burbulas. Invazijos istorija - savotiška vietos baltųjų gyventojų (kažin ar australai – tauta) stigma.

XXIa šiame kontinente – savotiškas atgimimas. Visaip skatinama santaika, bendradarbiavimas, nors nelengva visai kontinento populiacijai pakeisti vertybinį „požiūrio kampą“. Pažįstamas storulis ex. baikeris Kevinas (Chevy Kevy – myli Ševrole automobilius ir turi ant kūno 101 tatuiruotę), dabar gyvenantis karštajame Australijos centre dykvietės užeigoje, per Kalėdas buvo paprašytas pabūti Seniu Šalčiu. Mielai atidirbęs dalindamas dovanėles baltiems vaikučiams, nusprendė užsukti į Aborigenų gyvenvietę ir pradžiuginti juodus vaikučius. Tai pastarieji Senelį Šaltį užpjudė šunimis, apiplėšė-atėmė maišą su cukiekrom,o nuo šunų besispardžiusio „Senelio“ aulinis batas iki šiol stypso užmestas ant vienos trobelės stogo. Karštą +40C naktį teko nešti skudurus baltajam šalčio ir taikos ambasadoriui.

…Tuo tarpu iki Adelaidės atplaukė mūsų Rusakalnėje sukrautas užgyvenų konteineris. Atgal į buitį!

Paveiksliukai, atstojantys ilgus pasakojimus

Atkaklusis Hyunday accent, palapinė ir begalinis kelias į tyrus:



Priešistorinės upės vaga ir laukiniai arkliai Aborigenų žemėse:


Marso kraštovaizdis ir marsiareigis accent




Priešistorinės jūros dugnas ir stovyklavietė "in the outback"




ULURU - žemė motina, 7 km skersmens monolitas


TatjaJuna - Uluru pusbroliai

ir vėl ji - Uluru





Savadarbė kalnakasybos technika CoberPedy ir kupranugarių lenktynės Alice Springs

raudonas Hot Red Center smėlis

tai ne Uluru - tai tiesiog kalnas


degalinė Aborigenų kaimelyje... :-)

Pietų Australija - nuo šiaurinių dykumų iki pietinių pušynų ir kopų

Taigi - pasivažinėjom mažumėlę. Hm. Per 15 dienų, nuomuoto Hyunday accent spidometras pasipildė daugiau nei 4500 km. Žemėlapyje ši kelionė atrodė taip:

- nuo Adelaidės į šiaurę, per Port Augusta, aukštyn į dykumas - pro Wamiera "draudžiamą teritoriją" (ten šaltojo karo metu buvo didžiausias pasaulyje poligonas raketiniams bandymams)

- dar aukštyn pro Coober Pedy - brangiųjų opalų kasyklas (didžiausia pasaulyje opalų radimvietė, ten kasa kas kam patinka, tik nusipirk licenziją už 170 LTL ir pirmyn - su pneumatiniu plaktuku rankose į šachtą)

- dar aukštyn iki Pietų Australijos siena su Northen Territory (Šiaurinė teritorija - tai tarsi laukinė valstija, kurioje dar yra Aborigenų, mėginančių gyventi natūraliai su gamta. Northen territorry atkaliai purtosi valstijos statuso, dideli žemės plotai joje yra sugrąžinti tikriesiems šeimininkams - Aborigenams, o čia gyvenantys baltieji - labiau nuotykių ieškotojai, nei sėslūs Pietų Australijos burgeriai)

- žemėlapyje kairiau, pro stotelę tyruose Mount Ebaneezer, į didžiojo akmens, Australijos širdies ULURU papėdę.

- toliau, vėl į viršų pro King Canyon, Marlene kilpa - pagaliau tikrasis tyrų pojūtis, 200 km riedant/kratantis itin duobėtu žvyrkeliu, gavus specialų leidimą važiuoti per Aborigenų žemes link Alice Springs - neoficialaus Australijos Red Hot center "sostinės".

- atgal, žemyn žemėlapiu "namo" į Adelaidę

- ir vėl į kelionę, pro Adelaidės kalvas (panašumas į Karpatus) žemėpiu žemyn, į pietus pro Victor Harbour iki miesto vulkaninių ežerų apsuptyje - Maount Gambier, dar žemiau - Port McDonel, kur klesti šeimyninė lobsterių-jūros vėžių žvejyba.

- pasiekus piečiausią Pietų Australijos tašką-"arti" Antraktidos, kelionė atgal, į viršų pro pietvakarinės pakrantės kopas ir nerijas, atgal į Adelaidę.

Gražią gamtą turi Australija, seniausias pasaulio kontinentas...

Kelioninė pertrauka

Savaitraštyje pertrauka - išvažiavom pasižvalgyti po raudonają dykumą žaliais pakraščiais.

Konservų savanoriai

Australai myli gamtą. Neperdedant. Ir myli nepasyviai, nepatyliukais – su padūsavimais žvelgiant į saulėlydį. Pvz. šeštadienį laikraščio antrame puslapyje pasakojimas apie finansų ministrą, kuris finansinių metų pabaigos įkarštyje (čia jie baigiasi birželio mėn.) pasiprašė dviejų dienų neapmokamų atostogų, kad galėtų savo užmiesčio sodyboje slaugyti sužeistą vombatą... (tokia mini-kengūrų veislė), kurį rado partrenktą šalikelėje... Straipsnyje svarstoma – ar leistina, kad aukštas pareigūnas biudžetų ir palūkanų normų nustatymo įkarštyje gautų atleidimą vombato slaugai... bet kiekvienas turi teisę į subalansuotą gyvenimą... tęsiama. Ministras per pestaruosius pora metų išslaugė ir paleido į laisvę pusšimtį sužeistų žvėrelių ir paukščių... va taip.
Kitas pvz - darbų sauga čia vadinama OHS (occupational health and safety) bet pastaraisiais metais pridėtos dar dvi raidės OHSWE (+Wellbeing +Environment). Suprask – kiekvienas darbo vietoje yra ATSAKINGAS už savo ir aplinkinių saugą ir sveikatą, + atsakingas už įtaką visų gerbūviui ir atsakingas už darbo poveikį Aplinkai. Toks humaniškai ekologiškas kapitalizmo veidas... Reikia pridėti, kad dėl darbų saugos australai - tikri paranojikai, lyginant prie ko aš pripratęs.

Šis savatraščio papildymas vėluoja, nes savaitgalį buvau išvažiavęs savanoriškai konservuoti. Yra tokia organizacija – Conservation Volunteers Australia. Jų projektai - suburia 4-8 gamtamylius savanorius (tiek turistus, tiek vietinius) ir veža tvarkyti paplūdimių, sodinti medžių upės vagoje, ravėti bruzgynų... Ir apylinkėmis gali pasigrožėti, ir gerą darbą nuveikti, ir su visokiais žmonėmis susipažinti. Man patiko, matyt draugausiu su jais ir ateityje. Peršasi pamastymas – ko trūksta, kad tokia nepelno siekianti organizacija gyvuotų Lietuvoje? CVA yra privati įstaiga, visoje Australijoje turi 130 automobilių, apie 300 administracijos darbuotojų – projektų vadovų. Juos samdo savivaldybės, nac.parkai, remia verslas. Už tuos pinigus jie perka sodinukus, įrankius, susimoka algas ir administruoja savanorius, kurių netrūksta! O atlieka darbus, kuriuos Lietuvoje laikytum viešaisiais pataisos darbais. Tik jie čia – prestižiniai! Verta perkelti tokią patirtį...