vėjo kryptis

... kitą rytą jūra tebebuvo lygi kaip veidrodis.  Laivas Vaiduoklis plūduriavo žemyn nutysusia bure. Virėjas tarškino puodus virtuvėje, ruonių medžiotojai ant denio lošė kortomis iš būsimų medžioklių laimikio, nors laimikis dar buvo nevertesnis nei lengvabūdiškas paauglio pažadas - jei įgulai seksis, jei bus palankus vėjas ir jei laivas užtiks keliaujančių  jūros ruonių bandas... Jūreiviai  pabodusiais nuo plūduriavimo veidais vangiai judėjo ant denio - tarsi dirbo laivybos darbą, bet kokia čia laivyba be vėjo!   //vaizdelis tema "Jūrų vilkas", Dž.Londonas. Toliau tęsiant pastraipą, be abejo, tylą turėjo nutraukti burės šiugždesys, lyg iš niekur atklydęs vėjo gūsis ir laivas palengva pajuda   //

Taip ir mano užsiėmimas darbu pajudėjo netikėtai - kaip vėjui papūtus. Kartais žmogau atrodo, kad pats tvarkai savo reikalus, sprendi kylančius klausimus, o žiūr! - aplinkybės viską pasuka netikėtai. Gerus tris mėnesius vis rašinėjau ir siuntinėjau savęs pasiūlymus visokiems spaudoje ir internete skelbiamiems trenerių, konsultantų ir projektų bei pokyčių vadovų darbams. Ir vis tie patys atsakymai - kaip Džekui Londonui plonučiai laiškai iš redakcijų, kuioms jis siuntė savo apsakymų rankraščius: ačių už dėmesį, jūsų pasisiūlymas tikrai mūsų vertinamas, bet kandidatai šiai pozicijai kaip niekada susirinko stiprūs... linkime jums sėkmės ateityje. Iki susitikimo akistata pavyko prasimušęs tik du kartus. Vieną sykį vos neužverbavo piramidinė konsultantų-"verslo architektų" gildija - girdi, mokėk jiems licenzijos mokestį ir komisinį, o jie tave kompetetingai apmokys ir pirmuosius klientus parūpins. Grynas akių dūmimas! Antras kartas buvo su konsultantais-auditoriais aplinkos neteršimo tema. Bet, kaip jau rašiau prieš savaitę - jie irgi pasirinko kažką iš labiau vietinių.

Kągi. Jei šiam prūde vėjas nepučia. tai nutariau įmerkti kojas kitam tvenkinį - statybos priemonių prekyboje ir laisvam mūrininkavime ;-)  Pirmas žingsnis - įsidarbint įrankių pardavėju konsultantu. Išpudruotą CV nustūmiau į krepšio dugną, susidėliojau nuotraukų komplektuką apie savo praktiką rąstinėje statyboje bei vidaus apdailoj ir patraukiau į stambiausią vietinę PasidarykPats tipo kriautuvę. Kompanija Bunnings nemaža ir bardzo pšyjemna - labai komandinis darbas matosi, kiteip sakant - stipri kuljtūra.  Įdomus pats atrankos procesas - trim pakopom. Pradžia - anketos duomenų pildymas internete ir 20-šimt keblių klausimų-situacijų sprendimas. Antra pakopa - grupinis interviu. Apie 20 kandidatų sueina į vieną vietą ir atlieka kelias užduotėles - prisistatymas, pasipasakojimas, darbo komandoje pratimas ir pan. Keli Bunnings darbuotojai  viską stebi ir įnirtingai žymisi. Iš tos grupės atrenkami keli, su kuriais surengiamas individualus interviu - kandidatas ir du Bunnings darbuotojai. Kandidatų būrys buvo margas - keli studentai, mandolinų meistras,  plaukimo intruktorius, aukštesniosios mokyklos dėstytojas ir t.t.  Nepaisant ausį kutenančio anglų k. akcento, patekau į trečiąjį etapą. Per interviu paplepėjom apie statybas šaltam klimate, apie tai kad pradėjus įrankių konsultantu po mėnesio gali tekti dirbt vidiniu treneriu ir visokias kitokias karjeros įdomybes. Pažadėjo paskambint po dienos. O prieš šį interviu ryte dar aplankiau Carbon Planet, pasiimt savo rekomendacinių raštų. Atiduodama raštus Viki pakomentavo, kad buvau labai arti ir t.t., bet pripažino kad vietinės darbo patirties nebuvimas yra didžiausias trūkumas. Tiek to. 

Kulniuoju  iš statybinio interviu ir svarstau - Bunnings darbas nepilnaetatinis, laisvu laiku reiks daugiau zuikių gaudyt - gal dar pasitaikys  kokie pavieniai  trenerio darbeliai ir reiks matyt registruoti laisvo mūrininko versliuką - ne tik kad mokesčius mokėt, bet ir vizos sąlygas išpildyt.

Bekulniuojant skambutis mobiliu - Viki iš Carbon Planet. Jų atrinktas kandidatas pakeitė savo ketinimus ir dabar makymų vadovo darbas siūlomas man. Ką daryti kai vėjai papučia kryžmai?

      / tęsinys - kitoje serijoje ;-) , o jei yra ūpas pakomentuot -  mielai prašau!/