Buvau /esu/ užtilęs savaitraštyje jau kuris laikas.
Ką beveikiu? Gyvenu - tik tiek. Kuičiuosi, kapanojuosi, kartais ropščiuosi.
Kas yra išmėginęs laipiojimą uolomis - galima palyginti su tuo rupesčiu, kai esi įsitvėręs 'visomis trimis', o ketvirtąja (ranka) - ieškai, sieki sekančios atbrailos, į kurią netrukus įsitversi ir link jos palaipsniui perkelsi visas likusias trejas galūnes...
Kaikurios atbrailos - tik laikinas atspirties taškas, kitos - malonios oazės trumpam poilsiui, bet netrukus vėl - sujundi ir akimis pradedi matuoti kitų atbrailų patrauklumą.
Žmogui gi reikia - ir poilsio, ir įkvėpimo, ir iššūkio ir rutinos. Toks smačnas gyvenimiškas kokteilis... Ir rutiną reikia prižiūrėt, ir į dangaus baltumą kartais dirstelt. Kiek prakaito belietum - jis baltas ir gaivus.
Sugrįžęs iš kelionės Lietuvon, atsispyriau nuo pusetatinio konsultanto vaidmens - labai jau vargino tas falšyvas 'patogumas'... pažiūrėt kad ir gražu, bet ir pinigų maža, ir prasmė abejotina. Atsispyriau ir radau kitą veiklą - būsto tvarumo (ekonomiškumo) vertinimas ir gerinimas. Pradedant elektros taupymu - su ekonomiškom fluorescentinėm lemputėm ir baigiant vertinimu-dokumentacija, kuri suteikia namui 'žalių žvaigždučių' reitingą.
Kaip bežiūrėtum - Australija stebuklų šalis. Pvz.: valstybė inicijuoja ir sponsoriuoja kiekvienam namui ir butui taupių lempučių už 150 Lt, vandens taupymo prietaisų - už 400 Lt, termoizoliacinės vatos už 2500 Lt, vertintojo paslaugas už 400Lt (2 valandų darbas) ir dar suteikia 20 000 Lt. beprocentinę paslaugą visokiems kitokiems pagerinimams.... nes australijos indėlis/vienam gyventojui į pasaulinį šiltnamio efektą yra didžiausias pasaulyje...
Per dieną tenka pamatyti 5-10 būstų, ir jų gyventojus. Pagaliau prasidėjo intensyvesnė pažintis su Populus-Australus. Ohoho kaip įdomu. Margumas gi to sociumo: baltieji australai pensininkai, imigrantai (graikai, italai, kroatai ir t.t.) australai pensininkai, baltuju australų vaikai - viduriniokai, baltųjų australų vaikai - gyvenantys iš pašalpų /o tokių l.daug!/, imigrantų vaikai - išlaikantys ryšius su tėvais ir niekada neįsiveliantys į tą pašalpinių grupę, ir pagaliau naujieji imigrantai - tik nuo 7-o dešimtmečio australija pradėjo įsileisti netik baltos odos imigrantus... Kaip tas Jaunas Vynas su burbuliukais :-)
Tai įsitraukiau į šias naujas pažintis. Ir greta to - šilta (iki +41C), eksperimentuojam su karšto klimato daržininkyste savo kieme ir dar pas bičiulį Michael'ą, kuris labai įsigilinęs į prognozuojamą naftos gavybos mažėjimą pasaulyje nuo 2012-2014m ir galimas to pasekmes - nebus kas valgyt, nes niekas nieko neatveš į parduotuves (žiūr. Google Peak Oil) .
Alexa pamėgo elektrinį dviratį, o aš laisvalaikiu toliau domiuosi organizacijų mokymusi ir tvariu vystymu - su pora prijaučiančių įmonėlių. Kuičiuosi.
Subscribe to:
Post Comments (Atom)

2 comments:
Pagaliau prad4jai gilintis ton dirvon. Gal ir įsišaknysi. Ar girdėjai Australijos himną? Aleksai surask Kenneth G.Linton knygą apie gyvenimą Madange paskutiniais karo metais - antroji laida berods 2005 - esperanto ir anglų kalbomis.
Nu ta Australija stebina....reiketu jos nemyleti uz tai kiek ji ismeta co2, bet tuo paciu negali nesizavite kiek jis skiria demesio paprasto zmogaus lygyje tvarumui. Aisku, keistis turi ir fabrikai. Bet zmogus iprcius irgi turi pakeisti, pradedant nuo lempuciu...
O beje, kam akmens vata australijoje? Ar ten pas jus buna salta? :)
Post a Comment