Friday, December 25, 2009
Saturday, November 21, 2009
Kuičiuosi -ką gi daugiau beveikiame
Buvau /esu/ užtilęs savaitraštyje jau kuris laikas.
Ką beveikiu? Gyvenu - tik tiek. Kuičiuosi, kapanojuosi, kartais ropščiuosi.
Kas yra išmėginęs laipiojimą uolomis - galima palyginti su tuo rupesčiu, kai esi įsitvėręs 'visomis trimis', o ketvirtąja (ranka) - ieškai, sieki sekančios atbrailos, į kurią netrukus įsitversi ir link jos palaipsniui perkelsi visas likusias trejas galūnes...
Kaikurios atbrailos - tik laikinas atspirties taškas, kitos - malonios oazės trumpam poilsiui, bet netrukus vėl - sujundi ir akimis pradedi matuoti kitų atbrailų patrauklumą.
Žmogui gi reikia - ir poilsio, ir įkvėpimo, ir iššūkio ir rutinos. Toks smačnas gyvenimiškas kokteilis... Ir rutiną reikia prižiūrėt, ir į dangaus baltumą kartais dirstelt. Kiek prakaito belietum - jis baltas ir gaivus.
Sugrįžęs iš kelionės Lietuvon, atsispyriau nuo pusetatinio konsultanto vaidmens - labai jau vargino tas falšyvas 'patogumas'... pažiūrėt kad ir gražu, bet ir pinigų maža, ir prasmė abejotina. Atsispyriau ir radau kitą veiklą - būsto tvarumo (ekonomiškumo) vertinimas ir gerinimas. Pradedant elektros taupymu - su ekonomiškom fluorescentinėm lemputėm ir baigiant vertinimu-dokumentacija, kuri suteikia namui 'žalių žvaigždučių' reitingą.
Kaip bežiūrėtum - Australija stebuklų šalis. Pvz.: valstybė inicijuoja ir sponsoriuoja kiekvienam namui ir butui taupių lempučių už 150 Lt, vandens taupymo prietaisų - už 400 Lt, termoizoliacinės vatos už 2500 Lt, vertintojo paslaugas už 400Lt (2 valandų darbas) ir dar suteikia 20 000 Lt. beprocentinę paslaugą visokiems kitokiems pagerinimams.... nes australijos indėlis/vienam gyventojui į pasaulinį šiltnamio efektą yra didžiausias pasaulyje...
Per dieną tenka pamatyti 5-10 būstų, ir jų gyventojus. Pagaliau prasidėjo intensyvesnė pažintis su Populus-Australus. Ohoho kaip įdomu. Margumas gi to sociumo: baltieji australai pensininkai, imigrantai (graikai, italai, kroatai ir t.t.) australai pensininkai, baltuju australų vaikai - viduriniokai, baltųjų australų vaikai - gyvenantys iš pašalpų /o tokių l.daug!/, imigrantų vaikai - išlaikantys ryšius su tėvais ir niekada neįsiveliantys į tą pašalpinių grupę, ir pagaliau naujieji imigrantai - tik nuo 7-o dešimtmečio australija pradėjo įsileisti netik baltos odos imigrantus... Kaip tas Jaunas Vynas su burbuliukais :-)
Tai įsitraukiau į šias naujas pažintis. Ir greta to - šilta (iki +41C), eksperimentuojam su karšto klimato daržininkyste savo kieme ir dar pas bičiulį Michael'ą, kuris labai įsigilinęs į prognozuojamą naftos gavybos mažėjimą pasaulyje nuo 2012-2014m ir galimas to pasekmes - nebus kas valgyt, nes niekas nieko neatveš į parduotuves (žiūr. Google Peak Oil) .
Alexa pamėgo elektrinį dviratį, o aš laisvalaikiu toliau domiuosi organizacijų mokymusi ir tvariu vystymu - su pora prijaučiančių įmonėlių. Kuičiuosi.
Ką beveikiu? Gyvenu - tik tiek. Kuičiuosi, kapanojuosi, kartais ropščiuosi.
Kas yra išmėginęs laipiojimą uolomis - galima palyginti su tuo rupesčiu, kai esi įsitvėręs 'visomis trimis', o ketvirtąja (ranka) - ieškai, sieki sekančios atbrailos, į kurią netrukus įsitversi ir link jos palaipsniui perkelsi visas likusias trejas galūnes...
Kaikurios atbrailos - tik laikinas atspirties taškas, kitos - malonios oazės trumpam poilsiui, bet netrukus vėl - sujundi ir akimis pradedi matuoti kitų atbrailų patrauklumą.
Žmogui gi reikia - ir poilsio, ir įkvėpimo, ir iššūkio ir rutinos. Toks smačnas gyvenimiškas kokteilis... Ir rutiną reikia prižiūrėt, ir į dangaus baltumą kartais dirstelt. Kiek prakaito belietum - jis baltas ir gaivus.
Sugrįžęs iš kelionės Lietuvon, atsispyriau nuo pusetatinio konsultanto vaidmens - labai jau vargino tas falšyvas 'patogumas'... pažiūrėt kad ir gražu, bet ir pinigų maža, ir prasmė abejotina. Atsispyriau ir radau kitą veiklą - būsto tvarumo (ekonomiškumo) vertinimas ir gerinimas. Pradedant elektros taupymu - su ekonomiškom fluorescentinėm lemputėm ir baigiant vertinimu-dokumentacija, kuri suteikia namui 'žalių žvaigždučių' reitingą.
Kaip bežiūrėtum - Australija stebuklų šalis. Pvz.: valstybė inicijuoja ir sponsoriuoja kiekvienam namui ir butui taupių lempučių už 150 Lt, vandens taupymo prietaisų - už 400 Lt, termoizoliacinės vatos už 2500 Lt, vertintojo paslaugas už 400Lt (2 valandų darbas) ir dar suteikia 20 000 Lt. beprocentinę paslaugą visokiems kitokiems pagerinimams.... nes australijos indėlis/vienam gyventojui į pasaulinį šiltnamio efektą yra didžiausias pasaulyje...
Per dieną tenka pamatyti 5-10 būstų, ir jų gyventojus. Pagaliau prasidėjo intensyvesnė pažintis su Populus-Australus. Ohoho kaip įdomu. Margumas gi to sociumo: baltieji australai pensininkai, imigrantai (graikai, italai, kroatai ir t.t.) australai pensininkai, baltuju australų vaikai - viduriniokai, baltųjų australų vaikai - gyvenantys iš pašalpų /o tokių l.daug!/, imigrantų vaikai - išlaikantys ryšius su tėvais ir niekada neįsiveliantys į tą pašalpinių grupę, ir pagaliau naujieji imigrantai - tik nuo 7-o dešimtmečio australija pradėjo įsileisti netik baltos odos imigrantus... Kaip tas Jaunas Vynas su burbuliukais :-)
Tai įsitraukiau į šias naujas pažintis. Ir greta to - šilta (iki +41C), eksperimentuojam su karšto klimato daržininkyste savo kieme ir dar pas bičiulį Michael'ą, kuris labai įsigilinęs į prognozuojamą naftos gavybos mažėjimą pasaulyje nuo 2012-2014m ir galimas to pasekmes - nebus kas valgyt, nes niekas nieko neatveš į parduotuves (žiūr. Google Peak Oil) .
Alexa pamėgo elektrinį dviratį, o aš laisvalaikiu toliau domiuosi organizacijų mokymusi ir tvariu vystymu - su pora prijaučiančių įmonėlių. Kuičiuosi.
Friday, October 30, 2009
Kregždės
kregždutės kregždutės, dangaus gyvos žirklės...
- kadais skambėjo Kuprevičiaus roko operoje "Ugnies medžioklė su varovais". ir dabar tebeskamba.
O tos kregždutės, ką sau galvojat - žiemot atskenda net į Australiją... čia net ne pavasaris - jau tvoskia tikra vasara. +34 ir pan.
dar skamba kiti žodžiai - iš Baltojo Nieko dainelių: apie "Dangaus Baltumą ir Žemės Juodumą". Ko tai prie poezijos traukia šį šeštadienio rytą. Linkiu to paties!
- kadais skambėjo Kuprevičiaus roko operoje "Ugnies medžioklė su varovais". ir dabar tebeskamba.
O tos kregždutės, ką sau galvojat - žiemot atskenda net į Australiją... čia net ne pavasaris - jau tvoskia tikra vasara. +34 ir pan.
dar skamba kiti žodžiai - iš Baltojo Nieko dainelių: apie "Dangaus Baltumą ir Žemės Juodumą". Ko tai prie poezijos traukia šį šeštadienio rytą. Linkiu to paties!
Sunday, October 25, 2009
Kelionė ir Dieglys
Kelionės dulkės jau sklaidosi... trumpa buvo ir kupina kelionė :-)
Įspūdis? Lietuvoj viskas laikosi - atpažinau be pastangų. 'Upės srautas' gal jau ir kitas, bet vaga ta pati... lyg ir nebūčiau išvykęs.
Rusakalnės sueigos nuotraukėlės: http://picasaweb.google.com/rusakalne/Lithuania102009#
O Adelaidėje įsibėgėja pavasaris... tiek to - neerzinsiu. Geriau apie kitką - apie drumztą skaidrumą.
Bičiulis žolininkas kalbėdamas apie gydymo veiksnumą prasitarė: nu jei žmogus juodas, tai nesigydys jis, o jokie vaistai patys negydo... na, mano galva žodis 'juodas' žmogui kiek per sunkus.
Vėliau kitam pašnekesy užsuko kalba apie išmanymą/neišmanymą, matymą/nematymą... kad žmogus nematai savo kliaudos, nors pasiusk, o kit(am)iems ji regis akivaizdi. Arba tu ką nors matai, 'išmintingu patarimu' manaisi pagelbėsiąs, o tas patarimas - kaip varlė peklon - net nesučirškia, kaip kad spjūvis ant karštos geležies sučirkštų...
Taigi nėra žmogaus juodo, kaip ir nėra balto. Užtat yra drumztumas. Jei visas drumzles išgaudytum - būtum skaidrus, tyras, ir regėtum viską - ohoho! Bet tai tik teorinė galimybė. Praktikoje gi visada esi kažkiek apsinešęs.. turi savas tiesas, kitokias nuo kito. Duok Die ramybės drumzles nusodinti, jei išgraibyti neužtenka supratimo.
O kai vienas-kitas skaidresnis, tai ir bendras šviesos srautas geriau prasišviečia, kaip pro strazdanoto stiklo gabalą - žmonių bendriją. Va taip viens kitam ir tegali pagelbėt ar patart - pradėdamas nuo savęs.
Tai jau prisifilosofavau. Apie ką aš čia? - gal apie naujus kaimynus Adelaidėje? - juodukus ish Somalio, kuriuos bažnytinė labdara apgyvendino, globoja, o jie vis nutrūksta - nakčia pasidžiaugimui naująją stereoaparatūrą pamėgina, gal pabėgėlių dalia juos taip išvargino, kad dabar džiagsmas liejas per kraštus - net miegamajame vietoj užuolaidos Australijos vėliava pakabinta...
O gal apie save? - savo nuotykius patirtus, kai prieš pusmetį per savo neapsižiūrėjimą ir neišmanymą (per tas drumzles) paleidau sau nugarą susukti, kaip tam užkeikime - "kad tave kur susuktų" - tai susuko pusei metų - nei eit nei stovėt nei gulėt nesinorėjo. O chroniškas dieglys tik dar labiau visą matymą drumsčia... O ką jei chroniškas dieglys atsiranda žmogaus galvosenoje - turbūt dar baisiau... ir ką čia bepatarsi.
Na nugarą jau atleidžia - mokausi iš naujo - ir vaikščiot galva pakelta aukščiau horizonto (dar ne į dangų :-) ir drumzles nugraibyt. Smagu kai pamatai ir gali daryti lyg iš naujo. O kas padėjo? - visi kas galėjo, kas šalia, ir kas toli bet greta. Buvo mokinys, atsirado ir mokytojų. Bet vistik svarbiausia pačiam... akis pakelti. Kad ir kaip susuktų dieglys - ar kūną ar mintis ;-)
Laikas kaist arbatą, pirmadienio rytas.
Įspūdis? Lietuvoj viskas laikosi - atpažinau be pastangų. 'Upės srautas' gal jau ir kitas, bet vaga ta pati... lyg ir nebūčiau išvykęs.
Rusakalnės sueigos nuotraukėlės: http://picasaweb.google.com/rusakalne/Lithuania102009#
O Adelaidėje įsibėgėja pavasaris... tiek to - neerzinsiu. Geriau apie kitką - apie drumztą skaidrumą.
Bičiulis žolininkas kalbėdamas apie gydymo veiksnumą prasitarė: nu jei žmogus juodas, tai nesigydys jis, o jokie vaistai patys negydo... na, mano galva žodis 'juodas' žmogui kiek per sunkus.
Vėliau kitam pašnekesy užsuko kalba apie išmanymą/neišmanymą, matymą/nematymą... kad žmogus nematai savo kliaudos, nors pasiusk, o kit(am)iems ji regis akivaizdi. Arba tu ką nors matai, 'išmintingu patarimu' manaisi pagelbėsiąs, o tas patarimas - kaip varlė peklon - net nesučirškia, kaip kad spjūvis ant karštos geležies sučirkštų...
Taigi nėra žmogaus juodo, kaip ir nėra balto. Užtat yra drumztumas. Jei visas drumzles išgaudytum - būtum skaidrus, tyras, ir regėtum viską - ohoho! Bet tai tik teorinė galimybė. Praktikoje gi visada esi kažkiek apsinešęs.. turi savas tiesas, kitokias nuo kito. Duok Die ramybės drumzles nusodinti, jei išgraibyti neužtenka supratimo.
O kai vienas-kitas skaidresnis, tai ir bendras šviesos srautas geriau prasišviečia, kaip pro strazdanoto stiklo gabalą - žmonių bendriją. Va taip viens kitam ir tegali pagelbėt ar patart - pradėdamas nuo savęs.
Tai jau prisifilosofavau. Apie ką aš čia? - gal apie naujus kaimynus Adelaidėje? - juodukus ish Somalio, kuriuos bažnytinė labdara apgyvendino, globoja, o jie vis nutrūksta - nakčia pasidžiaugimui naująją stereoaparatūrą pamėgina, gal pabėgėlių dalia juos taip išvargino, kad dabar džiagsmas liejas per kraštus - net miegamajame vietoj užuolaidos Australijos vėliava pakabinta...
O gal apie save? - savo nuotykius patirtus, kai prieš pusmetį per savo neapsižiūrėjimą ir neišmanymą (per tas drumzles) paleidau sau nugarą susukti, kaip tam užkeikime - "kad tave kur susuktų" - tai susuko pusei metų - nei eit nei stovėt nei gulėt nesinorėjo. O chroniškas dieglys tik dar labiau visą matymą drumsčia... O ką jei chroniškas dieglys atsiranda žmogaus galvosenoje - turbūt dar baisiau... ir ką čia bepatarsi.
Na nugarą jau atleidžia - mokausi iš naujo - ir vaikščiot galva pakelta aukščiau horizonto (dar ne į dangų :-) ir drumzles nugraibyt. Smagu kai pamatai ir gali daryti lyg iš naujo. O kas padėjo? - visi kas galėjo, kas šalia, ir kas toli bet greta. Buvo mokinys, atsirado ir mokytojų. Bet vistik svarbiausia pačiam... akis pakelti. Kad ir kaip susuktų dieglys - ar kūną ar mintis ;-)
Laikas kaist arbatą, pirmadienio rytas.
Thursday, October 8, 2009
Sekmadienis 11d. - sveiki atvykę bet kokiu oru
Kvietimas šį sekmadienį į Rusakalnį it toliau galioja ir kiekvienai(m) - kad tik būtų ūpas medį pasodinti ir prie laužo paūturiuot. Vartai atkelti nuo pat saulėtekio, mano telefonas 614 04377. Povilas
...>>>>Visgi, dūšios nuraminimui, ketinu sekmadienį, spalio 11d. Rusakalnėje medelių sodinimo sueigą. Kas turit ūpo - užsukit. Pasodinsim ir paūturiuosim. Sodinukų prisirūpinsiu, truks galbūt kastuvų ir rankų. Meniu paprastas - laužo arbata ir rupūs blynai. Pagardinimui, australietiškom tradicijom BYO (bring your own - atsinešk savo): ar uogienės ar kokios daržovienės, kas tiktų į lietinius vynioti ar kame juos mirkyti. Laikas - kogero piligriminis, nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Kada patogu uwsukti - tai gerai. Aišku įtakos ir oras... oras visada mus įtakoja. <<
Savaitgalį orai išliks permainingi, labiau tikėtina, kad šeštadienį bus sausiau, o sekmadienį vėl sulauksime vėjo ir lietaus. Bus vidutiniškai šilta.>>> Kaip pajėgsim, taip prisitaikysim. Kažkodėl mintis kirba, lyg būgną noris mušti, sulig saulėtekiu. Gal susiderint su rusakalnės ritmu noris, nes atitolau visgi... Jai koks klausimas - atsakysiu el.paštu, arba geriau - komentaru čia žemiau. Dum - Dum - dumdumdum- Dum - Dum - dumdumdum
...>>>>Visgi, dūšios nuraminimui, ketinu sekmadienį, spalio 11d. Rusakalnėje medelių sodinimo sueigą. Kas turit ūpo - užsukit. Pasodinsim ir paūturiuosim. Sodinukų prisirūpinsiu, truks galbūt kastuvų ir rankų. Meniu paprastas - laužo arbata ir rupūs blynai. Pagardinimui, australietiškom tradicijom BYO (bring your own - atsinešk savo): ar uogienės ar kokios daržovienės, kas tiktų į lietinius vynioti ar kame juos mirkyti. Laikas - kogero piligriminis, nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Kada patogu uwsukti - tai gerai. Aišku įtakos ir oras... oras visada mus įtakoja. <<
Savaitgalį orai išliks permainingi, labiau tikėtina, kad šeštadienį bus sausiau, o sekmadienį vėl sulauksime vėjo ir lietaus. Bus vidutiniškai šilta.>>> Kaip pajėgsim, taip prisitaikysim. Kažkodėl mintis kirba, lyg būgną noris mušti, sulig saulėtekiu. Gal susiderint su rusakalnės ritmu noris, nes atitolau visgi... Jai koks klausimas - atsakysiu el.paštu, arba geriau - komentaru čia žemiau. Dum - Dum - dumdumdum- Dum - Dum - dumdumdum
Saturday, September 5, 2009
Spalio 11d. - rusakalnės parke
Spalio mėn piligrimausiu Lietuvon. Aišku... anokia čia piligrimystė - jei dar ir saują "reikalų" ruošiuosi aptvarkyti.
Visgi, dūšios nuraminimui, ketinu sekmadienį, spalio 11d. Rusakalnėje medelių sodinimo sueigą. Kas turit ūpo - užsukit. Pasodinsim ir paūturiuosim. Sodinukų prisirūpinsiu, truks galbūt kastuvų ir rankų. Meniu paprastas - laužo arbata ir rupūs blynai. Pagardinimui, australietiškom tradicijom BYO (bring your own - atsinešk savo): ar uogienės ar kokios daržovienės, kas tiktų į lietinius vynioti ar kame juos mirkyti. Laikas - kogero piligriminis, nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Aišku įtakos ir oras... oras visada mus įtakoja. Kaip pajėgsim, taip prisitaikysim. Kažkodėl mintis kirba, lyg būgną noris mušti, sulig saulėtekiu. Gal susiderint su rusakalnės ritmu noris, nes atitolau visgi...
Jai koks klausimas - atsakysiu el.paštu, arba geriau - komentaru čia žemiau.
Dum - Dum - dumdumdum- Dum - Dum - dumdumdum
o cia - apie kitka: "do schools kill creativity?" www.youtube.com/watch?v=iG9CE55wbtY
Saturday, August 29, 2009
Savistova
Kažin ar čia tik aš užtaikau, bet Australijoje regis didesnis tankumas žmonių, eksperimentuojančių su savistovia gyvensena - tai sodybą užtaikau, kur nors bruzgynuose, kur visa elektra iš saulės, vanduo - iš lietaus, o gyventojai, kad ir dirba visuomeniškose tarnybose, buityje stengiasi įgyvendinti principus "mažiau yra daugiau". Ne tai kad asketizmu kankinasi, tiesiog nesigundo pirktiniais papuošalais. Galbūt tai įtaka kultūrinio baltosios Australijos paveldo - jie kilę iš naujakurių plėšiniuose...
Prieš pora mėnesių sutikau kontrabosų meistą - amatininką. Namas Adelaidės priekalnėse. kokie 6 arai.. kieme du dideli baseinai su upėtakiais ir kubilai su su pomidorais ir kitom daržovėm žvirgžde. Vanduo iš baseinų tolygiai cirkuliuoja per tuos daržovių kubilus. Pavadinimas įmantrus - hidroponika.
Šiandien užsukau į sueiga miestiečių, besimokančių kompostuoti maisto atliekas kibiruose ir auginti savo daržoves... kompostavimas su sliekais arba kita gudri beorio kompostavimo sistema - bokashi composting (žiur. Wikipedijoje).
Vaizdas tarsi bendruomenės ruoštūsi pasaulio suirutei, arba tiesiog ilgisi natūralių gamtinių ciklų. Australijos jaunimas universitetuose studijuoja gamtos apsaugą tokiais mastais kaip Lietuvoj prieš kelis metus buvo antplūdis į teisės studijas.
Kaip pavyzdys vis paminimas unikalus "permakulturos" subujojimas Kuboje, kai Rusijos tarybinė imperija subyrėjo ir sustojo naftos tiekimas į Kubą. Mes trumpą ekonominės blokados epizodą patyrėm savo kailiu. Bet matyt nepakankamai ilgai, kad nauji įpročiai atsirastų. Kuboje gi morkų auginimas ant palangės jau tapo tradicija. Ir įdomu, kad gan sotūs Australai su dideliu susidomėjimu tą tradiciją stebi ir kai ką eksperimentuoja savo dirvoje.
Subscribe to:
Posts (Atom)