Over the last couple of day I watch myself - how often do I 'speak from an attitude'. Not sure where did I pickup this notion, must have read in some book or overheard on the radio. It's about communicating your one's attitude and expecting a change in the outer reality. It's like living in a castle. watching things from the watchtower and yelling down on peasants, friends and adversaries. Try to turn it upside down and see - from the 'peasants' attitude you are no more than a git stuck in a bell tower, yelling your head off.
Of course I'm exaggerating ;-)
But I find it useful to observe your 'speaking from an attitude', when you converse with the close ones, with a friend, a stranger, or when you are consulting with a client. Are they looking for someones attitude? Well... hard to tell. (S)He might ask for an opinion, or appreciate a reflection.
What is the option, if you want to avoid speaking from an attitude?
At the start of a new week! :-)
Sunday, August 28, 2011
Saturday, August 27, 2011
SunDay
At times this world seems to be full of madness. And a dedicated effort to engage it with all your senses and good reason - fails to respond in a way I'd consider adequate. Oops! I don't mean the whole world under the sun! It's about the 'civilized', the industrial layer of the world in gross :-) The birds, flowers, fish and humanists still seem to behave in a fair way.
One good task/practice in this condition is to focus the effort on preserving and making better the one bit of the world you have sole control and responsibility of - the YourSelf.
Call me SelFish! :-) But if we fail to get peace and truth into this bit, what chance do we have when we are expecting reason and peace in the wider surrounding?
Making sure your motives, your intentions and your 'base camp' are pure. Following through, and finding the spot where the clear stream turns into muddy waters. Some of the pollution sources may still be in your base camp! Plenty to do, with love, but not with drive-achieve aspirations.
God Morning SunDay! I'd better go and turn the compost heap over, before the next stream of weekdays kicks in :-)
One good task/practice in this condition is to focus the effort on preserving and making better the one bit of the world you have sole control and responsibility of - the YourSelf.
Call me SelFish! :-) But if we fail to get peace and truth into this bit, what chance do we have when we are expecting reason and peace in the wider surrounding?
Making sure your motives, your intentions and your 'base camp' are pure. Following through, and finding the spot where the clear stream turns into muddy waters. Some of the pollution sources may still be in your base camp! Plenty to do, with love, but not with drive-achieve aspirations.
God Morning SunDay! I'd better go and turn the compost heap over, before the next stream of weekdays kicks in :-)
Tuesday, August 2, 2011
Žmogus ieško tikrumo?
Haha! Permainų pasaulyje pasikliauti tikrumo ilgesiu ;-) Kipšo pramanos!
Sukdamas autobusėlio vairą į Indarra kiemą pamačiau kaimyną Larry, krovininį vežimėlį beridenantį, prošal.
Stabtelėjau paplepėt.
Dar tik rytas, 9 val., aš grįžtu iš laivės dirbtuvių, kur aplankiau Bazą, nuboginau jam mikrobangę sumuštiniams šildyt. Netrukus sėsiu prie stalo mokymo programų ruošt - naujas toks užsiėmimas. Viliuosi - nelaikinas.
Su Lariu užmynėm temą apie Kaitą ir Permainas... Lariui 70šmt, buvęs suvirintojas, vietnamo karo veteranas, mažo kolūkio vedėjas, ir šiaip - žmogus, kaimynas... tiek to. Taigi - kaita. Sako aborigenai kitaip gyvenimą gyvena/mato. kai Laris buvo jaunas, į jo gimtą mažą miestuką užklydo aborigenų tuntas. Seniūnija susirūpino jų gerbūviu ir pastatė jiems tuziną namų, na iš plokščių. Surenkami, tokie, namai.
Ogi naujakuriai tuos namus suvartojo per penkis žiemos mėnesius - sukūreno... Matyk - sėdi kambary, oras atvėso į pavakarę, reikia malkų - tai eik, nukelk duris nuo vyrių, bus prakurai... Akmeniniai Žmonės...
Mes - Dalginiai, to neperprantam. O jie - sukūreno 'malkas', atėjo pavasaris, ir toliau patraukė. Walkabout.
Betgi nesibodim mes paukščiais, netgi širdį mums glosto jų čiulbėjimas, ir dvasią pakylėja mintys apie jų skrydžius, keliones, ir migravimą be sienų. Bet nemūsų martynų toks gyvenimas. Mums psichiškai reikia pastovumo, numatymo, stabilumo ne dienai, ne dviem, o metams, Ateičiai, pencijai... Pasakyk voveriai kad riešutų žiemai nekauptų! Aišku ji nesupras tavo vogravimo, bet pasakyk, kad šitoji drevė jos 'nuosavybė', ir kad ji turi išplėsti savo riešutų atsargas dar į kelis sandėliukus, ir kad pradėtų riešutais prekiaut... ji (voverė) tik pirštu (nagu) į smilkinį pabaksnotų.
Matyt mes, 'dalginiai', atsiskyrėm nuo 'akmeninių', kai užuot keliavę toliau, pradėjom grūdus auginti, duoną kepti, na.. ir kariauti dėl platesnių dirvonų.
Tai neverta stebėtis namudinių ambicijų stoka aborigeno pasaulyje.
Ir neverta pergyvent, kai rausvaodžio pasaulis pradeda linguoti permainos vėjuje.
Geros dienos, Larri, ir ačiū už Temą :-)
Sukdamas autobusėlio vairą į Indarra kiemą pamačiau kaimyną Larry, krovininį vežimėlį beridenantį, prošal.
Stabtelėjau paplepėt.
Dar tik rytas, 9 val., aš grįžtu iš laivės dirbtuvių, kur aplankiau Bazą, nuboginau jam mikrobangę sumuštiniams šildyt. Netrukus sėsiu prie stalo mokymo programų ruošt - naujas toks užsiėmimas. Viliuosi - nelaikinas.
Su Lariu užmynėm temą apie Kaitą ir Permainas... Lariui 70šmt, buvęs suvirintojas, vietnamo karo veteranas, mažo kolūkio vedėjas, ir šiaip - žmogus, kaimynas... tiek to. Taigi - kaita. Sako aborigenai kitaip gyvenimą gyvena/mato. kai Laris buvo jaunas, į jo gimtą mažą miestuką užklydo aborigenų tuntas. Seniūnija susirūpino jų gerbūviu ir pastatė jiems tuziną namų, na iš plokščių. Surenkami, tokie, namai.
Ogi naujakuriai tuos namus suvartojo per penkis žiemos mėnesius - sukūreno... Matyk - sėdi kambary, oras atvėso į pavakarę, reikia malkų - tai eik, nukelk duris nuo vyrių, bus prakurai... Akmeniniai Žmonės...
Mes - Dalginiai, to neperprantam. O jie - sukūreno 'malkas', atėjo pavasaris, ir toliau patraukė. Walkabout.
Betgi nesibodim mes paukščiais, netgi širdį mums glosto jų čiulbėjimas, ir dvasią pakylėja mintys apie jų skrydžius, keliones, ir migravimą be sienų. Bet nemūsų martynų toks gyvenimas. Mums psichiškai reikia pastovumo, numatymo, stabilumo ne dienai, ne dviem, o metams, Ateičiai, pencijai... Pasakyk voveriai kad riešutų žiemai nekauptų! Aišku ji nesupras tavo vogravimo, bet pasakyk, kad šitoji drevė jos 'nuosavybė', ir kad ji turi išplėsti savo riešutų atsargas dar į kelis sandėliukus, ir kad pradėtų riešutais prekiaut... ji (voverė) tik pirštu (nagu) į smilkinį pabaksnotų.
Matyt mes, 'dalginiai', atsiskyrėm nuo 'akmeninių', kai užuot keliavę toliau, pradėjom grūdus auginti, duoną kepti, na.. ir kariauti dėl platesnių dirvonų.
Tai neverta stebėtis namudinių ambicijų stoka aborigeno pasaulyje.
Ir neverta pergyvent, kai rausvaodžio pasaulis pradeda linguoti permainos vėjuje.
Geros dienos, Larri, ir ačiū už Temą :-)
Keičiam kursą
Bana ir Baz keliai išsiskiria kuriam laikui... Baz lieka prie laivės statybos, o Bana vėl kimba į konsultanto-trenerio švarkelį ;-)
Laivas tuo tarpu atrodo taip:
O čia - kapitono tiltelis 'aukštyn kojom'
Laivas tuo tarpu atrodo taip:
Sunday, July 10, 2011
Sunday, June 19, 2011
Patogumas
Taigi, pakeitėm pastogę. Naujas adresas - Indarra gatvė, Taperoo. Tai vistiek Adelaidė, tik priemiestis kitas.
Išmainėm patogumą paprastumo atžvilgiu į patogumą erdvės ir veiklos atžvilgiu. /irgi mat - žmogui visada reikia patogumų, tik tie patogumai gali būt visokio plauko.../
Paprastumo patogumas ankstesnėjė pastogėjė buvo 'be rūpesčių'. Netoli miesto centro, gali rinktis tarp tramvajaus, autobuso ir taksi, viso labo trys kambariai - greita apsišluoti ir voratinklius nukabinėti, ir netgi remontas ką tik baigtas - gyvenk ir žvenk!
Naujoj pastogėj remontas/rekonstrukcija labai peršasi... Net vonios čiaupai taip užragėję (australai kratosi vonių, mėgsta dušintis), kad pamėginus atsukti su raktu, čiaupas visai nuo vamzdwio atitrūko. Bet kita vertus vietos veiklai į valias - kieme dirbtuves galima įsirengti, ir kai kokias daržoves auginti, namas 50-jų statybos, du kart pristatinėtas, turi šešis kambarius neskaitant virtuvės, tris vonios ar dušo kambarius... kelias sienas išgriovus ir dar truputį pristačius, bus netgi labai jauki ir erdvi gyven'vietė. Veikos yr bent penkiems metams.
Ta ir žiūrėk kokio patogumo žmogui reik... patogumas 'klasikiniu' požiūriu yr gražus pažiūrėt. Gal į užtarnautą poilsį išėjus toksai gerai tinka. O kol rankos ir kojos juda, žmogui veikla yra sveikinanti. Neveltui Čekuolis pastebėjo kad karų ir nepritekliaus metais depresijų nebūta. Tai tik pastarūjų dešimtmečių patogumo rykštė.
Užtai ir keliu stiklinę vandens - nerkim nesidrovėdami į įspūdžių ir veiklos sveikinantį 'dušą'. Ir raskim tame savitą patogumą, ramybę, atidumą.
Išmainėm patogumą paprastumo atžvilgiu į patogumą erdvės ir veiklos atžvilgiu. /irgi mat - žmogui visada reikia patogumų, tik tie patogumai gali būt visokio plauko.../
Paprastumo patogumas ankstesnėjė pastogėjė buvo 'be rūpesčių'. Netoli miesto centro, gali rinktis tarp tramvajaus, autobuso ir taksi, viso labo trys kambariai - greita apsišluoti ir voratinklius nukabinėti, ir netgi remontas ką tik baigtas - gyvenk ir žvenk!
Naujoj pastogėj remontas/rekonstrukcija labai peršasi... Net vonios čiaupai taip užragėję (australai kratosi vonių, mėgsta dušintis), kad pamėginus atsukti su raktu, čiaupas visai nuo vamzdwio atitrūko. Bet kita vertus vietos veiklai į valias - kieme dirbtuves galima įsirengti, ir kai kokias daržoves auginti, namas 50-jų statybos, du kart pristatinėtas, turi šešis kambarius neskaitant virtuvės, tris vonios ar dušo kambarius... kelias sienas išgriovus ir dar truputį pristačius, bus netgi labai jauki ir erdvi gyven'vietė. Veikos yr bent penkiems metams.
Ta ir žiūrėk kokio patogumo žmogui reik... patogumas 'klasikiniu' požiūriu yr gražus pažiūrėt. Gal į užtarnautą poilsį išėjus toksai gerai tinka. O kol rankos ir kojos juda, žmogui veikla yra sveikinanti. Neveltui Čekuolis pastebėjo kad karų ir nepritekliaus metais depresijų nebūta. Tai tik pastarūjų dešimtmečių patogumo rykštė.
Užtai ir keliu stiklinę vandens - nerkim nesidrovėdami į įspūdžių ir veiklos sveikinantį 'dušą'. Ir raskim tame savitą patogumą, ramybę, atidumą.
Saturday, April 30, 2011
Rudenėja
Adelaidėje pagaliau oras rudenėja - šiandien lyja visą dieną. Lietuviškam palyginimui - tai lyg būtų pirma lietinga diena .... spalio pabaigoj! Klimatas visgi paikina - iki šiol galima buvo apsieiti su šortais ir trumparankovėm.
Apie ką aš čia - apie orą?! Lyg nebūtų apie ką bekalbėti ;-) Na ką gi daugiau papasakojus... Va - įdomi patirtis organizuojant pastogės pardavimo pirkimo sandorį. Įsivaizduoji - čia procedūros organizuotos pritraukiant tiek tarpininkų, kad pirkėjas niekada, kartoju - niekada! nesutinka pardavėjo akis į akį. Jei kas nors bando pažeisti šią tradiciją - Ohoho! Taip nedera! Taip neefektyvu!
Įdomu kur glūdi šaknys tokios tradicijos? Ar dėl to kad pirkėjai-pardavejai linkę vienas kitam sukelti 'nepatogių' akimirkų? Principas - bet kokį derybinį klausimą vienas kitam perduodant per tarpininkus apsidraudžiama nuo šiurkštaus balso tono, nuo nekuklaus skambėjimo, nuo triukšmo ir mašinų ūžimo...
Tarpininkai pasiima 2-3% nuo pirkinio sumos... nenuostabu kad paslaugų sfera klesti.
Ir visgi primena "Drąsujį Naująjį Pasaulį"... Patogus Vartojimas... duomos ir žaidimų. Paralelę stiprina triuškinantis populiarumas TV laidų apie regbį (austr.futbolas) ir maisto gamybą.
Šiandie šeštadienis, Adelaidės centriniame turguje nusipirkau juodos ruginės duonos 'forminį' kepaliuką ir pasitrumpinau ševelūrą pas kirpėją pietų korėjietį.
Apie ką aš čia - apie orą?! Lyg nebūtų apie ką bekalbėti ;-) Na ką gi daugiau papasakojus... Va - įdomi patirtis organizuojant pastogės pardavimo pirkimo sandorį. Įsivaizduoji - čia procedūros organizuotos pritraukiant tiek tarpininkų, kad pirkėjas niekada, kartoju - niekada! nesutinka pardavėjo akis į akį. Jei kas nors bando pažeisti šią tradiciją - Ohoho! Taip nedera! Taip neefektyvu!
Įdomu kur glūdi šaknys tokios tradicijos? Ar dėl to kad pirkėjai-pardavejai linkę vienas kitam sukelti 'nepatogių' akimirkų? Principas - bet kokį derybinį klausimą vienas kitam perduodant per tarpininkus apsidraudžiama nuo šiurkštaus balso tono, nuo nekuklaus skambėjimo, nuo triukšmo ir mašinų ūžimo...
Tarpininkai pasiima 2-3% nuo pirkinio sumos... nenuostabu kad paslaugų sfera klesti.
Ir visgi primena "Drąsujį Naująjį Pasaulį"... Patogus Vartojimas... duomos ir žaidimų. Paralelę stiprina triuškinantis populiarumas TV laidų apie regbį (austr.futbolas) ir maisto gamybą.
Šiandie šeštadienis, Adelaidės centriniame turguje nusipirkau juodos ruginės duonos 'forminį' kepaliuką ir pasitrumpinau ševelūrą pas kirpėją pietų korėjietį.
Subscribe to:
Posts (Atom)